Įspūdingame dangaus paveiksle matyti šviesus emisinio ūko IC 5067, praminto Pelikano ūku, kraštas. Pelikano ūkas pats priklauso dideliam, daugialypiam žvaigždėdaros regionui, nutolusiam maždaug 2 tūkstančius šviesmečių baltasparnės Gulbės žvaigždyne. Tikrų spalvų nuotraukoje, fotografuotoje pro plačiajuostį filtrą tam, kad vaizdas atitiktų žmogaus akies matomas spalvas, per šviesmečius nusidriekę kosminių dulkių debesys atrodo tarsi kalnai, skendintys rūke. Pasakiškus pavidalus skaptuoja vėjai ir radiacija, pučiantys nuo karštų, masyvių žvaigždžių, o visur prasismelkęs rausvas švytėjimas kyla nuo vandenilio atomų dujų. Užvedę kompiuterio pelę ant nuotraukos, išvysite sutartinių spalvų ūko vaizdą, gautą pro siaurajuosčius filtrus, atskiromis spalvomis nudažančius sieros ir deguonies atomus. Tokioje sutartinių spalvų nuotraukoje dar daugiau kosminių debesų detalių išnyra iš tamsos.
