Mūsų planetoje analema yra aštuoniukė, kurią nubrėžia Saulė, jeigu ją danguje žymėtumėme tuo pačiu paros laiku vienerius metus. Tačiau lygiai taip pat žymėdami Saulę Marso danguje, gautume kriaušės formos kilpą, kokią matote šioje skaitmeninėje iliustracijoje su žymiąją „prezidentine panorama“, fotografuota iš Karlo Sagano (amerikiečių astronomo Carl Sagan) atminimo vietos, kur nusileido Marso Pėdsekys (Mars Pathfinder), atskridęs į raudonąją planetą. Iliustracija vaizduoja vėlyvos popietės Saulę, kaip ji būtų matoma kartą per 30 solių – marsietiškų dienų, pradedant nuo Pėdsekio 24 solės (1997 m. liepos 29 d.). Mažiau ryški mūsų gimtoji žvaigždė Marse yra trečdaliu mažesnė negu regima Žemėje. Nuolat vėjo gainiojamos marsietiškos dulkės dangų nurausvina, o aplink Saulės skritulį nupiešia žydrą nežemiškos šviesos apskritimą.
