Sprogimas įvyko neatmenamoje senovėje, tačiau jo pasekmės matomos iki šiol. Maždaug prieš 11 tūkstančių metų Žemės planetos danguje trumpam sužibo neįprastai skaistus žiburys. Tuomet, priešistoriniais laikais, gyvenę žmonės galėjo išvysti Burių žvaigždyne sprogusią žvaigždę – supernovą. Išoriniai žvaigždės sluoksniai išlakstė į šalis ir susidūrę su tarpžvaigždine aplinka nuvilnijo smūgine banga, kuri regima iki mūsų dienų. Nelygios sferos pavidalo besiplečianti smūginė banga gerai matoma rentgeno spindulių vaizduose. Čia, regimosios šviesos nuotraukoje, įžiūrima didžioji dalis pluoštų, išdraikytų milžiniškos smūginės bangos per beveik 100 šviesmečių skersmens erdvę – Žemės danguje šis vaizdas užima plotą, 20 kartų didesnio skersmens negu Mėnulio pilnatis. Kai dujos skrieja tolyn nuo sprogusios žvaigždės, jo skyla ir sąveikauja su tarpžvaigždine terpe, išspinduliuodamos įvairių spalvų (bangos ilgių) šviesą, nešančią nevienodą energiją. Burių supernovos liekanos centre yra pulsaras – didžiulio tankio neutroninė žvaigždė, per sekundę apsisukanti daugiau negu dešimt kartų aplink savo ašį.
