Kas atsitiko galaktikų spiečiui Abelis 2667 (Abell 2667)? Kairėje, viršuje, viena galaktika atrodo tarsi suplėšyta į skutelius, o dešinėje kita – ištempta į šalis. Pradžiai turėtume patikslinti, kad dauguma gelsvų jonvabalių šioje Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotraukoje yra galaktikos, priklausančios masyviam galaktikų spiečiui Abelis 2667. Galaktika viršutiniame kairiajame kampe iš tikrųjų suardyta. Kai ji skverbiasi per spiečiaus tarpgalaktinę erdvę, dujos atsisijoja ir susitelkia į naujus, šviesius žvaigždėdaros gumulus. Ši tarpgalaktinės erdvės savybė, dar vadinama smūginiu slėgiu, įamžinta aiškioje nuotraukoje leidžia astronomams suprasti, kodėl tiek daug galaktikų mūsų dienomis matomos turinčios tiek nedaug dujų. Tačiau dešinėje sudarkyta galaktika – tik iliuzija. Ten iš tikrųjų beveik įprastinė galaktika skrieja masyviojo galaktikų spiečiaus užnugaryje. Jos šviesa mus pasiekia Abelio 2667 gravitacinio lęšio iškraipyta taip, kaip pro išgaubtą butelio dugną matytume atokiau stovintį žmogų. Tikrai sudarkytosios galaktikos suteikia progų astronomams geriau pažinti galaktikų ir jų spiečių evoliuciją.
