Ar mūsų Visata turi daugiau matavimų, negu mums įprasti keturi (trys erdvės matavimai ir vienas – laiko)? Vis daugiau mokslininkų griebiasi šios idėjos, kadangi ji atrodo visai tinkama net dviems didžiosioms mūsų pasaulio paslaptims paaiškinti. Visų pirma, kodėl visiškai priešingose pusėse nuo mūsų atsidūrusios ir milijonų šviesmečių atskirtos Visatos dalys atrodo tokios panašios viena į kitą, juk turėtų Visatos centras ir pakraščiai skirtis? Ir antra, kodėl Visatos geometrija neatrodo savaime kilusi iš tokios gausybės medžiagos, kurią ji, manoma, savyje talpina. Naujoji idėja taip pat vyrauja mėginant suderinti gravitacijos ir kvantinės mechanikos teorijas, pastaroji apima ir M teoriją (stygų teoriją) ir Rendelės-Sandramo (Randall-Sundrum) teoriją. Remiantis šiomis teorijomis kuriami daugiau negu keturis matavimus turinčių visatų modeliai ir tarp kitų dalykų bandoma paaiškinti, kodėl kai kurių kvantų energijos rūšių ir kosmologinės konstantos dydžiai tokie maži. Viršuje matote keturmatį penkiamačio kubo atvaizdą (hiperkubo, turinčio keturis erdvės matavimus, dar vadinamo teseraktu (tesseract)).
