Žvelgdami į šią plačiakampę nuotrauką (1 skliauto laipsnio pločio) žiūrite išilgai mūsų Galaktikos plokštumos, kuri čia driekiasi ūkų gausaus Gulbės žvaigždyno kryptimi. Pačiame vaizdo vidury – šviesi vandenilio švytėjimo sritis, kurią astronomas Stiuartas Šarplesas (Stewart Sharpless) 1959 m. kataloge pažymėjo kaip Sh2-101. Šis maždaug už 8 tūkstančių šviesmečių nuo mūsų tvyrantis ūkas paprastai vadinamas Tulpės ūku. Žinoma, tai ne vienintelis kosminis darinys, nešiojantis gėlės vardą. Žmogaus akims (regimojoje šviesoje) Tulpės ūkas atrodo painus, raizgus ir puošnus. Jame slypi ir vienas šviesiausių, garsiausių rentgeno spindulių šaltinių – Gulbės X1 (Cygnus X1). Atrastas 1970-aisiais, Gulbės X1 yra keista dvinarė sistema iš masyvios, karštos, nepaprastai milžiniškos žvaigždės (parodytos čia), skriejančios labai glaudžiai su vienos žvaigždės masės juodąja bedugne. Gulbės X1 rentgeno šaltinis nutolęs tuos pačius 8 tūkstančius šviesmečių.
