Iš kur toks didžiulis sprogimas? Supernovos sprogimas buvo toks šviesus, kad pro nedidelį teleskopą galėjo būti matomas net iš už 5 milijardų šviesmečių, kur raudonasis poslinkis siekia 0,28. Išspinduliuota tam tikros spalvos (bangos ilgio) šviesa rodo, kad SN 2005ap buvo II tipo supernova – sprogstanti tada, kai milžiniškos masės žvaigždės gelmėse (šerdyje ar aplink ją) ima lydytis ir kauptis sunkieji elementai. II tipo supernovos gali būti galingesnės už savo pusseseres Ia tipo supernovas, tačiau šiuo metu jų stebėjimai nėra labai naudingi, kadangi astronomai iki galo nežino, kaip tiksliai susikuria jų sprogimams būdinga šviesa. Todėl kaimyninių galaktikų nuotoliai tikslinami pagal mažiau šviesias Ia tipo supernovas. Jeigu astronomams pavyktų geriau suprasti II tipo supernovas, jie galėtų dar tolimesniais atstumais tirti Visatą ir keistosios tamsiosios energijos, kuri vyrauja dabartinėje Visatoje, pastovumą. Čia, dešinėje, matote šviesiąją supernovą SN 2005ap, o kairėje – mažiau negu prieš tris mėnesius fotografuotą tą pačią erdvės dalį, kur tada dar nešvietė jokia sprogusi žvaigždė.
