Akimirką prieš Saulei pasineriant į tamsą atsitinka kažkas nepaprasta. Kada Žemės palydovas būna jau beuždengiąs Saulę per visišką užtemimą, staiga kelios šviesos žiežirbos suspindi už Mėnulio pakraščio. Šis efektas vadinamas Beilio Rožiniu, anglų astronomo Frensio Beilio (Francis Baily) garbei, kuris pirmas atkreipė dėmesį į šį įspūdingą reiškinį 1836 m. Nors paprastai Beilio Rožinio trukmė ir ryškumas būdavo nenuspėjami, mūsų dienomis Mėnulio paviršius yra taip gerai ištirtas, kad pagrindines Beilio Rožinio savybes visgi galima numatyti. Paskutinę akimirką prieš visišką užtemimą sužimba ryškus vienas šviesos spindulys, dar vadinamas „žiedu su brangakmeniu“ . Čia matote Beilio Rožinio nuotraukas, fotografuotas per visišką Saulės užtemimą Novosibirske, Rusijoje. Kiekvieno kadro trukmė – trečdalis sekundės. Visą nuotraukų vorą išvysite pastūmę naršyklės slankjuostę į dešinę. Užtemimo pabaigoje, kai Saulė vėl išnyra už Mėnulio krašto, dar kartą pasimato Beilio Rožinys – šį kartą jau iš kitos senolio Žemės palydovo pusės.
