Mus, žemiečius, galaktikos žavi ne tik tuo, kas matoma, bet ir tuo, ko negalime įžiūrėti net dirbtinėmis teleskopų akimis. Kaip ir ši didinga spiralinė galaktika NGC 1232, ryškiai nufotografuota pro vieną iš Didžiųjų teleskopų (Very Large Teleskope) . Tai, kas matoma, – milijonai ryškių žvaigždžių ir tamsių dulkių, kuriuos gravitacijos sūkuriai vynioja į spiralines vijas aplink šerdį. Padrikieji šviesių žydrų žvaigždžių spiečiai žiba išsibarstę po spiralines vijas, o tamsūs tarpžvaigždinių dulkių pluoštai išsidraikstę aplink jas. Mažiau į akis krenta milijardai blausesnių paprastų žvaigždžių ir milžiniški tarpžvaigždinių dujų plotai, tačiau jų masė tokia didžiulė, kad nulemia vidinės galaktikos dalies judėjimą. Tačiau dar didesni medžiagos kiekiai yra nematomi. Tai medžiaga, kurios pavidalo mes dar nežinome. Tai visur prasiskverbianti nematomoji medžiaga – tik tokios paslaptingosios nežinomosios buvimas paaiškina regimosios išorinės galaktikos dalies judėjimą. Ką dar ten atrasime ?
