Neaprėpiamoje tolybėje, kaimyninėje galaktikoje M33, iš kurios šviesa mus pasiekia per 3 milijonus metų, plyti milžiniškas žvaigždėdaros lopšys NGC 604, beveik šimtą kartų už Oriono ūką didesnio skersmens – apie 1300 šviesmečių nuo vieno krašto iki kito. Iš visų žvaigždėdaros plotų Vietinėje galaktikų grupėje, NGC 604 yra antras pagal dydį, nusileisdamas tik Auksinės Žuvies 30, dar vadinamam Tarantulo ūkui, įsispraudusiam į Didįjį Magelano Debesį. Ši spalvota sudėtinė nuotrauka sulipdyta iš rentgeno spindulių vaizdų (sutartinai pažymėtų žydrai) iš Čandros (Chandra) observatorijos ir regimųjų spindulių vaizdų iš Hablo (Hubble) kosminio teleskopo. Čia matyti, kad NGC 604 korėti burbulai ir ertmės yra pripildyti karštų, retų, rentgeno spindulius skleidžiančių dujų. Įdomu tai, kad patį NGC 604 pusiau dalina siena iš palyginti šaltų dujų. Vakarinėje ūko pusėje (dešinėje) matavimai rodo, kad medžiagą iki rentgeno spindulių temperatūros, tikėtina, įkaitina didelės energijos žvaigždiniai vėjai, pučiantys iš spiečiaus, subūrusio maždaug 200 jaunų, masyvių žvaigždžių. Rytuose rentgeno pripildytos ertmės, matyt, yra senesnės. Jos gali būti likusios po supernovų sprogimų – taip nutinka masyvių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje.
