Vingiu lėkdama Saulės sistemos vidinėje dalyje (t. y. arčiau Saulės negu Žemė), Lulinio kometa pro žiūronus ar nedidelį teleskopą gerai matoma abiejuose – šiaurės ir pietų – skliauto pusrutuliuose. Kas visai neseniai nutiko kometos skraistei (komai) ir žalsvai uodegai matyti šiose dviejose nuotraukose, fotografuotose sausio 31 d. (viršuje) ir vasario 4 d. (apačioje). Tamsime Naujosios Meksikos valstijos danguje pagautos kometos nuotraukų plotis – per 2 dangau skliauto laipsnius. Čia regimos abi uodegos. Kairėje kometos pusėje spinga trumpa priešuodegė – dulkių kuokštė, pabirusi orbita skriejančiai kometai iš paskos ir mums, žemiečiams, matyti beveik lygiai iš šono. Skraistės dešinėje, tolyn nuo Saulės, drįksta puošnioji jonų uodega. Visų nuostabai, vasario 4 d. Lulinio jonų uodega atitrūko nuo kometos – tai nufotografuota apatinėje nuotraukoje – matyt, Saulės vėjo magnetiniai laukai ją nubloškė tolyn. 2007 m. NASA palydovai įrašė panašų Enkės (Encke) kometos nuotrūkį. Tik nesijaudinkite, kometų uodegos atauga.
