Grėsmingojo Tarantulo ūko širdyje slypi milžiniški didelės energijos dujų burbulai, ilgi tamsių dulkių pluoštai ir neįprastai masyvios žvaigždės. Ūko centre susimezgęs žvaigždžių mazgas toks tankus, kad anksčiau buvo manoma ten esant vienai žvaigždei. Šis žvaigždžių spiečius, žymimas R136 arba NGC 2070, nuotraukoje matyti truputį aukščiau centro. Jame gausu karštų jaunų žvaigždžių, kurių didelės energijos šviesa nenustodama jonizuoja ūko dujas, o energiją nešančių dalelių vėjas išpučia burbulus ir išdrasko painias gijas. Sutartinių spalvų nuotraukoje aiškiai matyti audringas ūko vidus. Tarantulo ūkas, dar vadinamas Auksinės Žuvies 30, išsiliejęs Didžiojo Magelano Debesies galaktikoje, yra vienas iš didžiausių žinomų žvaigždėdaros sričių. Smarki žvaigždėdara jame pratrūksta kas kelis milijonus metų.
