Plačiakampis, aiškus teleskopinis vaizdas atskleidžia galaktikas, išsibarsčiusias toli už čia spindinčių žvaigždžių, šiauriniame aukštai pakylančio Pegaso žvaigždyno pakrašty. Dešinėje akys pačios krypsta į galaktiką NGC 7331 . Vos už 50 milijonų šviesmečių nuo mūsų nutolusi didžiulė spiralinė verpstė yra viena šviesiausių galaktikų, neįtrauktų į žymųjį Šarlio Mesjė (Charles Messier) sąrašą, sudarytą 18-ajame amžiuje. Besigrumiančių galaktikų sauja kairėje, apačioje, vadinama Stefano kvintetu. Maždaug 300 milijonų šviesmečių nuo mūsų nutolęs kvintetas akivaizdžiai rodo, koks pragaištingas keturių galaktikų susidūrimas, milžiniškas galios vyksmas, pagautas vieną akimirką. Nors viena galaktika iš kvinteto, manoma, nėra fiziškai susijusi su likusiomis. Stefano kvintetą ir išsidabinusią NGC 7331 žemiečių danguje skiria apie pusė dangaus skliauto laipsnio.
