Rugsėjo 1 d. danguje ėmė lyti aurigidais, patvirtinusiais astronomų pranašystę apie šio retai stebimo meteorų lietaus protrūkį. Jį išpranašavo Piteris Dženiskensas (Peter Jenniskens) iš SETI instituto Kalifornijoje (JAV), Eskas Lytinenas (Esko Lyytinen) (Suomija) ir Džeremis Vobiljonas (Jeremie Vaubaillon) iš Kalifornijos technologijos instituto (JAV). Astronomai pakilę į 14,3 km aukštį (47 tūkst. pėdų) specialiai aurigidų lietui stebėti paruoštuose lėktuvuose rinko vaizdus šiai sudėtinei šviesių ir įvairiaspalvių meteorų tvyksnių nuotraukai. Manoma, kad aurigidų meteorai kilę iš Kyso (Kiess) kometos, kuri paskutinį kartą praskriejo tarp Saulės ir Žemės maždaug prieš 2000 metų ir vėliau po to – 1911 m. Saulės radiacijos tolyn nuo kometos uodegos nupūstos dulkės išsibarstė Žemės kelyje ir kai susitinka planetą, krenta žemyn puošdamos dangų meteorų liūtimi kaip 2007 m., taip ir 1935, 1986, 1994 m. Aurigidais meteorų lietus pramintas todėl, kad jo išeities taškas (radiantas) yra Vežėjo žvaigždyne, senovės astronomų kalba – lotynų – vadintame Auriga.
