Kaip kartais būna, kad jūsų mylimo miesto senamiestis atstatomas, ar gatvės, kuriomis keliaujate į darbą, pergrindžiamos, ar kiekviena save gerbianti svetainė perdaroma… Ijos paviršius šiuo metu irgi perkuriamas. Galilėjaus Galilėjo atrastas Jupiterio palydovas žymus tuo, kad yra daugiausia aktyvių ugnikalnių turintis žemiečiams žinomas kosminis kūnas – jo keistą paviršių nuolat ardo ir perdaro tekanti lava. Šiame didelės raiškos sudėtiniame vaizde, sukurtame pagal duomenis, gautus iš NASA Galilėjaus (Galileo) erdvėlaivio 1996 m., matyti tas Ijos pusrutulis, kurį ji visada laiko nusukusi nuo Jupiterio. Vaizdas paryškintas taip, kad matytųsi šviesūs ir margaspalviai Ijos plotai – galima įžiūrėti net iki 1,5 mylios (2,5 km) dydžio darinius. Palydovo paviršiuje nematyti smūginiu kraterių – o tai reiškia, kad naujos ugnikalnių nuosėdos ir lava visą paviršių užkloja greičiau, negu ten spėja rastis kraterių. Kas kūrena šį ugnikalnių žaizdrą? Labiausiai tikėtinas kaitros šaltinis – Jupiterio ir kitų Galilėjaus atrastųjų palydovų gravitacijos keliami kintantys potvyniai ir atoslūgiai Ijos gelmėse, kurie įkaitina palydovo uolienas ir pažadina siera spjaudančius ugnikalnius.
