Aktyvi galaktika NGC 1275 yra centrinis, vyraujantis didžiulio ir palyginti arti esančio Persėjo galaktikų spiečiaus narys. Ši galaktika – neįtikėtinai galingas rentgeno ir radijo spindulių šaltinis. Į ją krenta visa kita galaktika ir NGC 1275 siurbia nelaimėlės medžiagą, maitindama savo šerdyje tūnančią milžinišką juodąją bedugnę. Šioje įspūdingoje regimosios šviesos nuotraukoje, fotografuotoje iš Hablo (Hubble) kosminio teleskopo, matyti likusios krentančios galaktikos nuolaužos ir švytinčių dujų pluoštai – kai kurie jų net 20 tūkstančių šviesmečių skersmens. Pluoštai tebeskrieja galaktikoje NGC 1275, nors juos turėjo sunaikinti per galaktikų susidūrimą kilusi maišatis. Kaip jiems pavyko išgyventi ir neiširti? Neseni astronomų tyrimai parodė, kad dėl juodosios bedugnės aktyvumo iš galaktikos centro išspjautiems dariniams suirti neleidžia magnetiniai laukai. Jeigu norite pamatyti, kaip šis Hablo kosminio teleskopo darytas vaizdas atrodo kartu ir su rentgeno spindulių vaizdu, fotografuotu iš Čandros (Chandra) observatorijos, ir su radijo spindulių – gautu iš Didžiojo Masyvo (Very Large Array), užslinkite pelę ant nuotraukos arba spauskite čia. Sudėtiniame vaizde rentgeno spinduliai išryškina karštų dujų apvalkalą , supantį galaktikos centrą, o radijo spinduliai – milžiniškus burbulų pavidalus. Dar vaidinama Persėjo A, galaktika NGC 1275 tęsiasi daugiau negu 100 tūkstančių šviesmečių ir yra už maždaug 230 milijonų šviesmečių nuo Žemės.
