Atsitiktinai atrasto šio rankraščio puslapis gali mums padėti įsivaizduoti, kokia buvo astronomija viduramžių laikais, dar prieš Renesansą ir prieš Mikalojaus Koperniko, Ticho Brahės, Johano Keplerio ir Galilėjo Galilėjaus idėjas. Čia nufotografuotas dėmesį traukiantis puslapis – vienas iš astronomijos paskaitų užrašų sąsiuvinio, rašyto vienuolių magistro Volfgango Štiriečio (Wolfgang de Styria) Melko vienuolyne, Austrijoje, maždaug iki 1490 m. Viršuje nubraižyta Mėnulio (kairėje) ir Saulės užtemimų geometrija pagal Ptolemėjaus sistemą – kai dangaus kūnai, kaip manyta, skrieja aplink nejudančią Žemę. Apačioje, kairėje – Ptolemėjaus Saulės sistema, dešinėje – lentelė Velykų sekmadienio datai pagal Julijaus kalendorių apskaičiuoti. Tekstas viršuje, dešinėje, paaiškina planetų judėjimą pagal Ptolemėjaus sistemą. Šį rankraštį „gyvai“ galima pamatyti senajame Melko vienuolyje, kur jis eksponuojamas specialioje parodoje, skirtoje Tarptautiniams astronomijos metams.
