Žyma: Mokslininkai

Atsitiktinai atrasto šio rankraščio puslapis gali mums padėti įsivaizduoti, kokia buvo astronomija viduramžių laikais, dar prieš Renesansą ir prieš Mikalojaus Koperniko, Ticho Brahės, Johano Keplerio ir Galilėjo Galilėjaus idėjas. Čia nufotografuotas dėmesį traukiantis puslapis – vienas iš astronomijos paskaitų užrašų sąsiuvinio, rašyto vienuolių magistro Volfgango Štiriečio (Wolfgang de Styria) Melko vienuolyne, Austrijoje, maždaug iki 1490 m. Viršuje nubraižyta Mėnulio (kairėje) ir Saulės užtemimų geometrija pagal Ptolemėjaus sistemą – kai dangaus kūnai, kaip manyta, skrieja aplink nejudančią Žemę. Apačioje, kairėje – Ptolemėjaus Saulės sistema, dešinėje – lentelė Velykų sekmadienio datai pagal Julijaus kalendorių apskaičiuoti. Tekstas viršuje, dešinėje, paaiškina planetų judėjimą pagal Ptolemėjaus sistemą. Šį rankraštį „gyvai“ galima pamatyti senajame Melko vienuolyje, kur jis eksponuojamas specialioje parodoje, skirtoje Tarptautiniams astronomijos metams.

Kur skuba tie žemiečiai? – pagalvotų kas nors, stebintis planetą iš aukštybių. Milijonai žmonių kiekvieną dieną lėktuvais keliauja po Žemės rutulį. Vien JAV kiekvieną dieną – šimtai tūkstančių skrydžių. Skaitmeninių technologijų dailininkas Aronas Koblinas (Aaron Koblin) sukūrė šį įspūdingą lėktuvų skrydžių filmuką. Spragtelkite pele ant paveiksliuko ir turėkite kantrybės atsisiųsti peržiūrai 8,5 Mb mov failą arba spauskite čia – išties to verta! Filmuke švysteli kelių 2005 m. kovo dienų lėktuvų skrydžiai. Apačioje, kairėje, galite matyti į ar iš JAV skrendančių lėktuvų skaičių, dešinėje – jų laiką. Švytintys lėktuvų šviesos pėdsakai nėra tikri – jie apskaičiuoti ir nupiešti kompiuteriu. Galite įžiūrėti žaltvykslių puolamus didžiuosius Šiaurės Amerikos miestus. Filmuke taip pat aiškiai matyti, kad skirtingomis valandomis skrydžių dažnis skiriasi, o vienu metu (matyt, ypač patogiu keliautojams) lyg mostelėjus burtų lazdele pasipila švieselės iš Europos pusės. Mokslininkai apskaičiavę, kad ilgos kelionės lėktuvais yra daug saugesnės, negu tokios pačios trukmės kelionės automobiliais. Visgi nuvykti į trumpą kelionę – nuskristi lėktuvu iki artimiausio oro uosto – yra truputį pavojingiau, negu ten nuvažiuoti automobiliu.

Vincento van Gogo paveikslas „Žvaigždėta naktis“, nutapytas pietų Prancūzijoje 1889 m. – vienas žymiausių naktinio dangau atvaizdų, sukurtų žmonijos. Čia sūkuriais nugulę potėpiai naktiniam dangui įkvepia gyvybės. Nors paprastai van Gogas piešdavo tai, ką mato aplink save, meno istorikai niekaip nesutaria, kokios žvaigždės ar planetos pavaizduotos „Žvaigždėtoje naktyje“. Paveikslas tapytas postimpresionizmo stiliumi – tai viena iš vyravusių dailės srovių XIX a. pabaigoje. „Žvaigždėtos nakties“ originalas kabo Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke, JAV.

Jei galėtumėte pasiųsti žinutę kitų žvaigždžių gyventojams, ką parašytumėte? Kosminio šauksmo (Cosmic Call) projekto dalyviai žinutės pirmame puslapyje nusiuntė šį piešinį. Žinutė buvo siunčiama radijo teleskopu, nukreiptu į artimas žvaigždes 1999 m. vasarą. Kita žinutė taip pat buvo siunčiama 2003 m. Vieno duburio, 70 metrų skersmens teleskopas, kuriuo siųstos žinutės, stovi Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, netoli Evpatorijos miesto. Pirmasis 1999 m. kosmino šauksmo puslapis, kurį čia matote, yra tik skaičiai – taigi galvosūkių mėgėjams lengviau įmenamas, negu garsioji žinia, 1974 m. pasiųsta link tolimojo žvaigždžių spiečiaus M13. Įminimas yra čia – tai skaičiai (0 – 12, 14, 15, 20), pirminiai skaičiai ir didžiausias žinomas pirminis skaičius.