Viduramžių astronomija iš Melko vienuolyno

Atsitiktinai atrasto šio rankraščio puslapis gali mums padėti įsivaizduoti, kokia buvo astronomija viduramžių laikais, dar prieš Renesansą ir prieš Mikalojaus Koperniko, Ticho Brahės, Johano Keplerio ir Galilėjo Galilėjaus idėjas. Čia nufotografuotas dėmesį traukiantis puslapis – vienas iš astronomijos paskaitų užrašų sąsiuvinio, rašyto vienuolių magistro Volfgango Štiriečio (Wolfgang de Styria) Melko vienuolyne, Austrijoje, maždaug iki 1490 m. Viršuje nubraižyta Mėnulio (kairėje) ir Saulės užtemimų geometrija pagal Ptolemėjaus sistemą – kai dangaus kūnai, kaip manyta, skrieja aplink nejudančią Žemę. Apačioje, kairėje – Ptolemėjaus Saulės sistema, dešinėje – lentelė Velykų sekmadienio datai pagal Julijaus kalendorių apskaičiuoti. Tekstas viršuje, dešinėje, paaiškina planetų judėjimą pagal Ptolemėjaus sistemą. Šį rankraštį „gyvai“ galima pamatyti senajame Melko vienuolyje, kur jis eksponuojamas specialioje parodoje, skirtoje Tarptautiniams astronomijos metams.

Lėktuvų skrydžių raštai virš Šiaurės Amerikos

Kur skuba tie žemiečiai? – pagalvotų kas nors, stebintis planetą iš aukštybių. Milijonai žmonių kiekvieną dieną lėktuvais keliauja po Žemės rutulį. Vien JAV kiekvieną dieną – šimtai tūkstančių skrydžių. Skaitmeninių technologijų dailininkas Aronas Koblinas (Aaron Koblin) sukūrė šį įspūdingą lėktuvų skrydžių filmuką. Spragtelkite pele ant paveiksliuko ir turėkite kantrybės atsisiųsti peržiūrai 8,5 Mb mov failą arba spauskite čia – išties to verta! Filmuke švysteli kelių 2005 m. kovo dienų lėktuvų skrydžiai. Apačioje, kairėje, galite matyti į ar iš JAV skrendančių lėktuvų skaičių, dešinėje – jų laiką. Švytintys lėktuvų šviesos pėdsakai nėra tikri – jie apskaičiuoti ir nupiešti kompiuteriu. Galite įžiūrėti žaltvykslių puolamus didžiuosius Šiaurės Amerikos miestus. Filmuke taip pat aiškiai matyti, kad skirtingomis valandomis skrydžių dažnis skiriasi, o vienu metu (matyt, ypač patogiu keliautojams) lyg mostelėjus burtų lazdele pasipila švieselės iš Europos pusės. Mokslininkai apskaičiavę, kad ilgos kelionės lėktuvais yra daug saugesnės, negu tokios pačios trukmės kelionės automobiliais. Visgi nuvykti į trumpą kelionę – nuskristi lėktuvu iki artimiausio oro uosto – yra truputį pavojingiau, negu ten nuvažiuoti automobiliu.

Žvaigždėta naktis

Vincento van Gogo paveikslas „Žvaigždėta naktis“, nutapytas pietų Prancūzijoje 1889 m. – vienas žymiausių naktinio dangau atvaizdų, sukurtų žmonijos. Čia sūkuriais nugulę potėpiai naktiniam dangui įkvepia gyvybės. Nors paprastai van Gogas piešdavo tai, ką mato aplink save, meno istorikai niekaip nesutaria, kokios žvaigždės ar planetos pavaizduotos „Žvaigždėtoje naktyje“. Paveikslas tapytas postimpresionizmo stiliumi – tai viena iš vyravusių dailės srovių XIX a. pabaigoje. „Žvaigždėtos nakties“ originalas kabo Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke, JAV.

APOD švenčia vienuolikos metų sukaktį

Pirmasis įrašas amerikietiškoje svetainėje „Dienos astronominė nuotrauka“ (Astronomy Picture of the Day, APOD) pasirodė lygiai prieš 11 metų, 1995 m. birželio 16 d. Nors tą dieną svetainė sudomino tik 14 lankytojų, didžiuodamiesi galime pranešti, kad iki šios dienos, per vienuolika metų, APOD aplankė ir kosmines nuotraukas peržvelgė daugiau nei 400 milijonų kartų. Gimusi pasaulinio tinklo kūdikystėje ir beveik nesikeitusi, APOD tapo viena pastoviausių ir žinomiausių svetainių nuolat kintančiame interneto pasaulyje. Daug žmonių dar nežino, kad APOD kiekvieną dieną išverčiama į daugelį pasaulio kalbų, tame tarpe ir lietuvių. Dar kartą norime padėkoti mūsų skaitytojams ir astronomams už nuolatinę paramą ir pagalbą, nors padėkos laiškus derėtų siųsti žmonėms, kurie negailėdami jėgų kūrė tas nuostabias astronomijos nuotraukas, be kurių APOD nebūtų gimusi skaitmeninėje erdvėje. Jų vardus ir elektroninio pašto adresus visada nurodome po nuotraukomis. „Dangus virš Marso“ – taip pavadintą nuotraukų viziją matote čia, kurią atsiuntė ištikimas APOD gerbėjas. Ar įžiūrėtumėte, kiek joje atskirų nuotraukų?

Žvaigždžių dulkių kapsulė grįžo į Žemę

Vakar skraidanti lėkštė iš kosmoso, susekta radarais ir persekiota malūnsparniais, ir net lėktuvais, nukrito Utos valstijos dykumoje, JAV. Kaip ir praeitą kartą, ateivių ten nebuvo. Ši skraidanti lėkštė – tai „Žvaigždžių dulkių“ (Stardust) automatinio erdvėlaivio grąžinama kapsulė, atskraidinusi Vilto 2 (Wild 2) kometos daleles, surinktas per erdvėlaivio ir senosios kometos susitikimą praeitais metais. Nuotraukoje matote kapsulę, laikinai priglobtą švarioje patalpoje Utoje prieš tai, kai jos dalis bus pristatyta į NASA Džonsono (Johnson) kosmoso centrą Hiustone, Teksaso valstijoje, JAV. Apačioje, dešinėje, matyti dailininko nupiešta iliustracija, vaizduojanti, kaip atrodė kapsulė, ką tik parašiutu nusileidusi Utos dykumoje. Viršuje, dešinėje, – žybtelėjusios kapsulės nuotrauka, daryta vakar iš paieškose dalyvavusio lėktuvo DC-8. Manoma, kad Vilto 2 (Wild 2) kometos dalelės, saugiai atgabentos „Žvaigždžių dulkių“ grąžinamoje kapsulėje, yra senesnės už pačią Saulės sistemą ir galbūt padės įminti mįsles apie mūsų pasaulio ankstyvąją istoriją. Dalelėms ištirti prireiks kelerių metų.

NGC 1 ir NGC 2

Nepaprasto grožio ūkai, spiečiai ir galaktikos, puošiantys naktinį Žemės planetos dangų, dažnai vadinami pagal Naujojo bendrojo katalogo (New General Catalog, NGC) numerį. Šį klasikinį sąrašą sudarė Džonas Luisas Emilis Drajeris (John Louis Emil Dreyer), žymusis Armago (Armagh) observatorijos 1882 – 1916 m. direktorius. Pavyzdžiui, NGC 2266 yra 2266-tasis įrašas Najajame bendrajame ūkų ir žvaigždžių spiečių kataloge. Sakydamas, kad „kiekviena knyga turi pirmąjį puslapį“, mūsų laikų astronomas Džėjus Gabanis (Jay GaBany) pasidomėjo, kaip atrodo NGC 1, ir rado jį šalia NGC 2 Pegaso žvaigždyne. Šioje nuotraukoje matomos abi, mažiau ar daugiau įprastinių dydžių (50 – 100 tūkstančių šviesmečių), spiralinės galaktikos. NGC 1 (viršuje) nutolusi nuo mūsų daugiau nei 150 milijonų šviesmečių, NGC 2 – maždaug du kartus daugiau. NGC žymėjimas pagrįstas pusiaujine koordinačių sistema, todėl šios kitaip neišsiskiriančios spiralės tapo pirmosios NGC sąraše, nes jų padėties danguje rektascencija mažiausia iš visų kataloge.

Kosminis šauksmas artimiausioms žvaigždėms

Jei galėtumėte pasiųsti žinutę kitų žvaigždžių gyventojams, ką parašytumėte? Kosminio šauksmo (Cosmic Call) projekto dalyviai žinutės pirmame puslapyje nusiuntė šį piešinį. Žinutė buvo siunčiama radijo teleskopu, nukreiptu į artimas žvaigždes 1999 m. vasarą. Kita žinutė taip pat buvo siunčiama 2003 m. Vieno duburio, 70 metrų skersmens teleskopas, kuriuo siųstos žinutės, stovi Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, netoli Evpatorijos miesto. Pirmasis 1999 m. kosmino šauksmo puslapis, kurį čia matote, yra tik skaičiai – taigi galvosūkių mėgėjams lengviau įmenamas, negu garsioji žinia, 1974 m. pasiųsta link tolimojo žvaigždžių spiečiaus M13. Įminimas yra čia – tai skaičiai (0 – 12, 14, 15, 20), pirminiai skaičiai ir didžiausias žinomas pirminis skaičius.