Šiaurės Amerikos ūkas danguje sugeba tai, ko nepajėgia nė vienas šiaurės-amerikietis Žemėje – kurti žvaigždes. Tiksliau tariant, turime omenyje Centrinę Ameriką ir Meksiką primenantį šviesų lopą – karštą sluoksnį iš dujų, dulkių ir naujai suformuotų žvaigždžių, pramintą Gulbės Siena. Dirbtinių spalvų nuotraukoje, viršuje, regima ši žvaigždėdaros siena, užžiebta ir pradeginta jaunųjų žvaigždžių, ir kai kur įmurkdyta į tamsias, jų pačių paliktas dulkių draiskanas. Šiame vaizde matoma Šiaurės Amerikos ūko (NGC 7000) dalis tęsiasi apie 15 šviesmečių ir driekiasi už daugmaž 1500 šviesmečių Gulbės žvaigždyne.
