Spiečiuose gimsta daugybė žvaigždžių. Galaktiniai arba padrikieji spiečiai, išsibarstę mūsų Galaktikos diske, – tai palyginti jauni pulkai ryškių žvaigždžių, gimusių kartu. Dangaus skliaute nutolę vienas nuo kito apie laipsnį, du puikūs pavyzdžiai yra M46 (viršutinis kairysis), už 5400 šviesmečių, ir M47 (apatinis dešinysis), už vos 1600 šviesmečių nuo mūsų Laivagalio žvaigždyne. Apie 300 milijonų metų amžiaus jaunajame M46 susispietė keli šimtai žvaigždžių į maždaug 30 šviesmečių skersmens plotą. O 80 milijonų metų amžiaus M47 yra mažesnis, bet dar tankesnis – jame daugmaž 50 žvaigždžių, sutilpusių 10 šviesmečių skersmens erdvėje. Tačiau šioje jaunųjų žvaigždžių puotoje įsimaišęs ir vienas senolis. Mažas, spalvotas švytinčių dujų lopinėlis, regimas M46 spiečiuje, iš tikrųjų yra planetiškasis ūkas NGC 2438 – taip atrodo paskutinis tarpsnis į Saulę panašios žvaigždės gyvenime, kai ji būna nugyvenusi milijardus metų. NGC 2438 yra vos už 3000 šviesmečių ir tik atsitiktinai pakliūva į mūsų regimo M46 vidurį.
