Tarantulo ūkas yra daugiau nei 1000 šviesmečių skersmens – milžiniškas emisinis ūkas mūsų kaimyninės Didžiojo Magelano Debesies galaktikoje. Viduje šio kosminio voragyvio slypi jaunas masyvių žvaigždžių spiečius R136, kurio stipri radiacija ir smarkūs vėjai, išpustę į voratinklius panašias gijas, priverčia ūką švytėti. Šioje įspūdingoje spalvotoje mozaikoje iš nuotraukų, gautų Kerčio Šmidto (Curtis Schmidt) teleskopu Serò Tololo observatorijoje Čilėje (Cerro Tololo Inter-American Observatory; Cerro Tololo Aimaros indėnų kalba – bedugnės kraštas), galima įžiūrėti ir kitus jaunų žvaigždžių spiečius, vis dar suspaustus ūko gniaužtuose. Tarp Tarantulo zonos gyventojų yra ir keli tamsieji debesys, išdraikę lengvas dujų vijas, nedidelis emisinis ūkas, beveik apvali supernovos liekana ir karštas žvaigždes supančios sritys, vadinamos superburbulais. Šis vaizdas apima beveik Mėnulio pilnaties dydžio plotą pietų pusrutulio Auksinės Žuvies žvaigždyne.
