Žyma: Andromeda

Paskelbta

Mėnulis virš Andromedos

Didžioji spiralinė galaktika Andromedos žvaigždyne, skaičius mėgstančių astronomų žymima M31, yra vos už 2,5 milijonų šviesmečių. Tai arčiausia didelė spiralinė galaktika mūsų Paukščių Tako Galaktikai. Paprasta žmogaus akimi žiūrint, Andromedos galaktika – tik maža, blyški, miglota dėmė, nors tai vienintelė Lietuvoje plika akimi matoma galaktika. Tačiau mažas išorinis ryškis neleidžia teleskopais neapsiginklavusiems dangaus stebėtojams įvertinti įspūdingas jos apimtis Žemės planetos danguje. Ši įdomi nuotraukų dėlionė jums pateikiama tam, kad palygintumėte mūsų Galaktikos kaimynės ir šviesiojo, gerai pažįstamo Mėnulio kampinius dydžius skliaute. Joje – prie didelės skyros Andromedos galaktikos – padabintos žydrais žvaigždžių spiečiais spiralinėse vijose, nutolusiose nuo ryškaus gelsvo branduolio – nuotraukos pridėta paprasta beveik pilno Mėnulio nuotrauka. Regimasis Mėnulio skersmuo apima maždaug 0,5 laipsnio danguje, o Andromedos galaktikos – kelis kartus daugiau. Skvarbioje nuotraukoje matyti ir dvi šviesios galaktikos palydovės: M32 ir M110 (apačioje).

Paskelbta

Andromedos galaktika

Andromeda yra artimiausia spiralinė galaktika mūsų Paukščių Tako Galaktikai. Astronomai spėja, kad gimtoji Galaktika yra labai panaši į Andromedą. Abi šios galaktikos vyrauja Vietinėje galaktikų grupėje. Išsklaidyta Andromedos šviesa, tarsi blausus švytintis rūkas, iš tiesų sklinda nuo milijardų žvaigždžių, pabirusių galaktikoje. Keliolika atskirų žvaigždžių, ryškiai spindinčių šioje nuotraukoje, yra mūsų Galaktikos žvaigždės, atsitiktinai atsidūrusios Andromedos galaktikos priekyje, Andromedos žvaigždyne, kuris lietuvių vadintas Kelias į Bažnyčią. Dažnai Andromedos galaktika vadinama M31, kadangi tai 31-asis įrašas žymiajame Mesje (Messier) išsklaidytos šviesos dangaus objektų kataloge. M31 yra taip toli, kad jos šviesai pasiekti mus prireikia maždaug 2 milijonų metų. Nors Andromedos galaktiką galima matyti ir paprasta akimi, šis vaizdas sudėtas iš 20 atskirų nuotraukų, fotografuotų su nedideliu teleskopu. Dar daug lieka neįmintų mįslių apie Andromedą, tame tarpe ir tai, kodėl gražuolės galaktikos centre slypi du branduoliai.

Paskelbta

Mesje 76

Ūkas prie dešinės Andromedos pėdos… Taip prasideda aprašas apie M76 – 76-ąjį objektą – Šarlio Mesje (Charles Messier) XVIII amžiuje sudarytame Ūkų ir žvaigždžių spiečių kataloge. M76 yra vienas blyškiausių Mesje katalogo objektų, ir kartais dar vadinamas Mažojo Hantelio ūku. Kaip ir jo bendravardis Hantelio ūkas (M27), ūkas M76 irgi yra planetiškasis ūkas – mirštančios į Saulę panašios žvaigždės šalin nusviestos įkapės. Pats ūkas, manoma, savo pavidalu labiau panašus į per vidurį suspaustą spurgą, bet kadangi negalime nuskristi prie jo ir apžiūrėti iš visų pusių, mums nuo Žemės žvelgiant į M76 beveik tiesiai iš šono, jis atrodo stačiakampis. Blausios kilpos atsiranda kai dujos, plisdamos sparčiai nuo spurgos vidurio turi prasiveržti pro lėčiau judančią medžiagą. Ūką sukūrusią mirštančią žvaigždę dar galite įžiūrėti šioje skvarbioje spalvotoje nuotraukoje – tai melsva, apatinė narė dvinarės žvaigždžių sistemos, beveik pačiame ūko stačiakampio centre. Apytikslis atstumas iki ūko M76 – nuo 3 iki 5 tūkstančių šviesmečių. Jo skersmuo – virš šviesmečio.

Paskelbta

Infraraudonoji Andromeda

Šioje plačiakampėje, tikslioje iki smulkmenų Spitzerio (Spitzer) kosminio teleskopo nuotraukoje matyti infraraudonoji šviesa, kurią skleidžia dulkės (pažymėta raudona spalva) ir senos žvaigždės (mėlyna). Tai Andromeda – masyvi spiralinė galaktika vos už 2,5 milijono šviesmečių. Ji daugiau nei du kartus didesnė už mūsų gimtąją Galaktiką ir yra didžiausia iš kaimyninių galaktikų. Paprastai regimosios šviesos nuotraukose matyti milžiniškos spiralinės vijos , apaugusios jaunomis šviesiomis žvaigždėmis, tačiau šioje infraraudonojoje nuotraukoje galima stebėti gumburiuotas dulkių vijas, įkaitintas jaunų žvaigždžių, kurios skrieja dar arčiau galaktikos centro. Visa nuotrauka, skirta Andromedos infraraudoniesiems spinduliams ir susitelkusioms žvaigždėms tirti, tarsi mozaika sudėta iš daugiau kaip 3 tūkstančių atskirų kadrų. Matomi ir mažosios palydovės – galaktikos: NGC 205 apačioje ir M32 viršuje. Duomenys patvirtina, kad Andromeda, dar žymima M31, turi apie 1 trilijoną (1012) žvaigždžių, tuo tarpu mūsiškė Paukščių Tako Galaktika sukurpusi vos 400 milijardų, t. y. du su puse karto mažiau Saulės pusseserių.

Paskelbta

Andromedos galaktikos infraraudonasis vaizdas

Kaip iš tikrųjų atrodo Andromedos galaktika? Norėdami tai sužinoti, astronomai stebėjo mūsų didžiausią kaimyninę galaktiką kitoje šviesoje – infraraudonojoje. Astronomai laikė nukreipę orbitoje aplink Žemę skriejantį Spitzerio (Spitzer) kosminį teleskopą į šią Mesje (Messier) katalogo milžinę (M31) daugiau nei 18 valandų ir gavo 11 tūkstančių atskirų kadrų. Gautus vaizdus sudėjo tarsi mozaiką į vieną nuotrauką, didžiausios skyros iš kada nors gautų infraraudonųjų vaizdų, kurią čia ir matote. Infraraudonuosius spinduliai šioje 24 mikronų spektro dalyje daugiausia skleidžia dulkės, įkaitintos žvaigždžių. Nuotraukoje matyti anksčiau nežinotos detalės: painios spiralinės vijos, spiralinė arka netoli centro, nutolusi nuo centro žvaigždėdaros juosta ir neįprasta properša galaktikos diske. Kaip bebūtų keista, matomojoje ar ultravioletinėje šviesoje Andromedos galaktika atrodo gerokai tolygesnė. Tyrimas ir lyginimas šios ir kitų Andromedos nuotraukų galbūt leis geriau pažinti ne tik M31, bet ir mūsiškės Paukščių Tako Galaktikos audringą praeitį.