Fotografas Laris Landolfis (Larry Landolfi) – įkvėptas naktinio dangaus ir kelionės į Deivio fortą (Fort Davis) Teksase, kur įsikūrusi Makdonaldo (McDonald) observatorija – įamžino šį kvapą gniaužiantį vaizdą. Sudėtiniame vaizde atrodo, tarsi smėlėtas kelias nusidriekia aukštyn į dangų, virsdamas Paukščių Taku. Mūsų Galaktikos plokštumos pjūvis, senų senovėje pavadintas Paukščių Taku, kitų tautų – Pieno Taku (lotyniškai Via Lactea – pieno takas), iš tiesų primena šviesų, tarsi pienu nulietą taką, kuriuo seka paukščiai, skrisdami žiemoti į pietus. Pats žodis galaktika yra kilęs iš graikų kalbos žodžio γαλαξίας (galaxias) – pieno, pieniškas. Paukščių Takas gerai matomas naktį be Mėnulio, žemiečių šviesų neužterštose vietovėse, nors ir ne toks spalvotas, kaip šioje nuotraukoje. Ši dangaus juosta švyti susiliejus šviesai iš gausybės žvaigždžių, susikaupusių apie Galaktikos plokštumą, tačiau jos per daug toli ir per blausios, kad būtų galima išskirti po vieną. Išsklaidytą žvaigždžių šviesą raižo tamsūs, regimajai šviesai nepralaidūs, galaktinių dulkių debesų ruožai. 17 a. pradžioje Galilėjas Galilėjus, nutaikęs savo teleskopą į Paukščių Taką, paskelbė, kad tai – gausybės žvaigždžių sankaupa.
