Heraklio galaktikų spiečius

Tai galaktikų spiečius Heraklio žvaigždyne, Visatos „salų“ archipelagas už 650 milijonų šviesmečių. Spiečiuje daug aktyvios žvaigždėdaros spiralinių galaktikų, pilnų dujų ir dulkių, ir palyginti mažai elipsinių galaktikų, kuriose dėl dujų ir dulkių debesų stokos retai kuriasi naujos žvaigždės. Dirbtinių spalvų nuotraukoje žvaigždėdaros galaktikos švyti žydrai, o elipsinės – gelsvai. Šiame kosminiame vaizde daug galaktikų susiduria ar persipina viena su kita, o kai kurios atrodo suardytos – aiškus įrodymas, kad spiečiaus galaktikos sąveikauja tarpusavyje. Laikui bėgant galaktikų sąveika, matyt, paveiks ir spiečiaus sudėtį. Mokslininkai mano, kad Heraklio spiečius yra labai panašus į jaunus galaktikų spiečius tolimoje praeityje, ankstyvojoje Visatoje. Todėl galaktikų tipų bei jų sąveikos tyrimas kaimyniniame Heraklio spiečiuje padės išnarplioti galaktikų ir jų spiečių evoliucijos paslaptis.

Galaktikoms susidūrus

Kaip susidarė ši keistai atrodanti galaktika? Astronomams tenka būti tikriems detektyvams, norint išsiaiškinti, kaip atsiranda neįprasti, be tvarkos susimaišę telkiniai iš žvaigždžių, dujų ir dulkių, tokie kaip NGC 1316. Išankstinė apžiūra rodo, kad NGC 1316 yra milžiniška elipsinė galaktika su tamsiomis dulkių gijomis, kurios paprastai būna spiralinėse galaktikose . Šioje Hablo kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) nuotraukoje matomos detalės, kurios visgi padeda atstatyti didžiulio kratinio istoriją. Atidžiau patyrinėjus rasta mažiau nei turėtų būti nedidelės masės kamuolinių spiečių arti NGC 1316 centro. Taip atsitinka galaktikose , kurios susiduria ar susijungia su kitomis galaktikomis per pastaruosius kelis milijardus metų. Po tokių sukrėtimų, daugelis žvaigždžių spiečių išyra tirštame galaktikos centre. Tamsūs gumulai ir dulkių gijos rodo, kad viena ar kelios įtrauktųjų galaktikų buvo spiralinės. NGC 1316 tęsiasi maždaug 60 tūkstančių šviesmečių ir nutolęs apie 75 milijonus šviesmečių Krosnies žvaigždyne.