Žyma: Hablas

Paskelbta

Švenčiant Hablo teleskopo metines

Žiūrint pro nedidelį teleskopą, planetiškieji ūkai gali atrodyti paprasti, apvalūs ir panašūs į planetas. Tačiau nuotraukos, gautos iš Žemės orbita skriejančio Hablo kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope), atskleidė, kad švytinčių dujų skraistės aplink gęstančias Saulės tipo žvaigždes, gali būti stulbinančiai įvarių formų ir simetrijos. Ši sudėtinė spalvota NGC 6751 nuotrauka, nufotografuota Hablo teleskopu, yra puikus daugialypio planetiškojo ūko pavyzdys. Ūko nuotrauka buvo atrinkta pažymėti dešimtąjį Hablo teleskopo jubiliejų orbitoje 2000 m. balandį. Skirtingos spalvos žymi atitinkamas dujų temperatūras: nuo žydros, oranžinės iki raudonos – nuo karščiausios iki šalčiausios. Žvaigždinis vėjas ir radiacija iš aktyvios, ypatingai karštos (140 tūkstančių laipsnių Celsijaus) centrinės žvaigždės sukūrė ūko srovenančias gijas. Ūko tikrasis skersmuo yra apie 0,8 šviesmečių arba apie 600 kartų daugiau negu visa mūsų Saulės sistema . NGC 6751 plyti už 6500 šviesmečių Erelio žvaigždyne.

Paskelbta

Krabo pulsaras

Krabo pulsaras – miesto dydžio, stipraus magnetinio lauko neutroninė žvaigždė , apsisuka aplink savo ašį 30 kartų per sekundę. Jis matomas žymaus Krabo ūko vidury, centre šios sudėtinės nuotraukos. Įspūdingoje nuotraukoje suderinti optinis vaizdas (raudonas) iš Hablo kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) ir rentgeno spindulių vaizdas (žydras) iš Čandros (Chandra) observatorijos, taip pat naudotas ir Krabo pulsaro video juostose. Tarsi kosminis generatorius, pulsaras tiekia energiją rentgeno ir regimuosius spindulius išspinduliuojančiam ūkui, pagreitindamas įkrautas daleles ir sukeldamas paslaptingas, švytinčias rentgeno spindulių čiurkšles. Žiedinės struktūros yra rentgeno spindulius skleidžiančios sritys, jose didelės energijos dalelės atsitrenkia į ūko medžiagą. Pačiame centre esantis žiedas yra maždaug šviesmečio skersmens. Didesnės masės negu Saulė, atomo branduolio tankumo besisukantis pulsaras atsiranda susitraukus milžiniškos susprogusios žvaigždės branduoliui. O ūkas – besiplečiantys žvaigždės išorinių sluoksnių likučiai. Šios supernovos sprogimą žmonės stebėjo 1054 m..

Paskelbta

Daugiadienės Saturno pašvaistės

Ar Saturne pašvaistės tokios pačios, kaip ir Žemėje? Tam, kad padėtų atsakyti į šį klausimą, „Hablo“ kosminis teleskopas (Hubble Space Telescope) ir „Kasinio“ (Cassini) automatinis erdvėlaivis kartu stebėjo Saturno pietų ašigalį nuo tada, kai „Kasinis“ 2004 m. sausį priartėjo prie dujų milžino. „Hablas“ „pripyškino“ ultravioletinių nuotraukų , o „Kasinis“- įrašinėjo radijo bangas ir tyrė Saulės vėją . Kaip ir Žemėje, Saturno pašvaistės sukuria uždarus žiedus ar jų dalis aplink planetos magnetinius polius . Tačiau jos Saturne spindi dienų dienas, o ne kelias minutesne, kaip Žemėje. Pašvaistes, be abejo, sukuria įelektrintos dalelės, įskriejančios į atmosferą, tačiau Saturno atmosferos švytėjimas daug labiau priklauso nuo Saulės vėjo stiprumo, nei Žemės ar Jupiterio pašvaistės. Šioje nuotraukoje matote tris Saturno vaizdus, „Hablo“ fotografuotus kas dvi dienas.

Paskelbta

Saturno pašvaistės

Saturno žiedai – vienas iš įspūdingiausių reginių Saulės sistemoje. Tačiau šioje „Hablo“ kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) nuotraukoje matomi kitokie žiedai – Saturno ašigalius supančios ultravioletinės pašvaistės. Manyta, kad šios Saturno grožybės, iškilusios daugiau nei 1000 mylių (1600 km) virš debesų, atsiranda taip pat, kaip ir Žemėje. Tačiau „Hablo“ kameros ir „Kasinio“ (Cassini) denyje esantys prietaisai, stebėdami kylančią ir slūgstančią žarą, rado netikėtų duomenų. Šioje dirbtinių spalvų nuotraukoje, gautoje ultravioletinėje šviesoje, stulbinanti rausva pašvaistė rodo vandenilio atomų emisiją, o tankesnės, baltosios sritys priklauso vandenilio molekulėms.