Žyma: Krosnis

Paskelbta

Galaktikos NGC 1097 glėbyje

Atrodo tarsi keistoji galaktika NGC 1097 gniaužia į savo glėbį mažesniąją palydovę. Neįtikėtinai didelės skyros nuotraukoje matyti išskirtinė (pekuliarinė) spiralinių galaktikų sistema, dar žymima Arp 77. Nuotrauka daryta sudėjus dviejų teleskopų duomenis: vienas jų – šiauriniame, kitas – pietiniame Žemės pusrutulyje. Galima įžiūrėti stebėtinai mažas detales, tame tarpe ir spėjamą paslaptingąją čiurkšlę, šioje nuotraukoje lekiančią į viršų. Mažesnioji galaktikėlė, nuo kaimynės centro nutolusi apie 42 tūkstančius šviesmečių, ilgainiui visiškai susilies su didžiąją spiralinė galaktika, veikiama jos gravitacijos. Maždaug už 45 milijonų šviesmečių nuo mūsų Krosnies žvaigždyno kryptimi nutolusios galaktikos NGC 1097 centre slypi milžiniška juodoji bedugnė.

Paskelbta

Spiralinė galaktika NGC 1350

Ši įspūdinga Visatos sala plūduriuoja už maždaug 85 šviesmečių, pietų skliauto Krosnies žvaigždyne. Sukaupusios jaunas žydras žvaigždes, galaktikos NGC 1350 spiralinės vijos susijungia žiedu apjuosdamos milžinišką, šviesų galaktikos branduolį. Todėl NGC 1350 panaši į skaidrią kosminę akį. NGC 1350 skersmuo – apie 130 tūkstančių šviesmečių, tai yra beveik toks pat, kaip ir mūsų Paukščių Tako Galaktikos, ar net šiek tiek didesnis. Žemėje esantiems astronomams NGC 1350 matoma Krosnies galaktikų spiečiaus pakraštyje, tačiau išmatuoti atstumai rodo, kad ji pačiam spiečiui nepriklauso. Šioje aiškioje nuotraukoje matyti ir daugybė galaktikų užnugaryje, kai kurios šviečia kiaurai per NGC 1350.

Paskelbta

Milžiniškos radijo „ausys“ apie Krosnies A galaktiką

Nuo vieno lezgelio iki kito Krosnies A „ausys“ tęsiasi virš milijoną šviesmečių – iš kur jos tokios atsirado? Viduryje yra didelė ir keista elipsinė galaktika NGC 1316. Atidžiai patyrinėjus NGC 1316 mokslininkai rado, kad ji maždaug prieš 100 milijonų metų ėmė siurbti į save mažytę kaimyninę galaktiką. Po galaktikų susidūrimo tarpžvaigždines dujas ėmė traukti masyvi centrinė juodoji bedugnė. Dujos dėl trinties įkaito iki 10 milijonų laipsnių. O dėl iki šiol nesuprantamų priežasčių, atsirado ir du greitai skriejančių dalelių srautai, plintantys į priešingas milžiniškos elipsinės galaktikos puses. Galų gale liko neaprėpiami karštų dujų tumulai, skleidžiantys radijo bangas, šioje nuotraukoje pažymėti dirbtine oranžine spalva ir visai panašūs į ausis. Radijo bangų nuotrauka uždėta ant optinio to paties dangaus ploto vaizdo. Keisti radijo „ausų“ raštai matyt reiškia, kad srautų judėjimas nežymiai kinta.

Paskelbta

Galaktikoms susidūrus

Kaip susidarė ši keistai atrodanti galaktika? Astronomams tenka būti tikriems detektyvams, norint išsiaiškinti, kaip atsiranda neįprasti, be tvarkos susimaišę telkiniai iš žvaigždžių, dujų ir dulkių, tokie kaip NGC 1316. Išankstinė apžiūra rodo, kad NGC 1316 yra milžiniška elipsinė galaktika su tamsiomis dulkių gijomis, kurios paprastai būna spiralinėse galaktikose . Šioje Hablo kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) nuotraukoje matomos detalės, kurios visgi padeda atstatyti didžiulio kratinio istoriją. Atidžiau patyrinėjus rasta mažiau nei turėtų būti nedidelės masės kamuolinių spiečių arti NGC 1316 centro. Taip atsitinka galaktikose , kurios susiduria ar susijungia su kitomis galaktikomis per pastaruosius kelis milijardus metų. Po tokių sukrėtimų, daugelis žvaigždžių spiečių išyra tirštame galaktikos centre. Tamsūs gumulai ir dulkių gijos rodo, kad viena ar kelios įtrauktųjų galaktikų buvo spiralinės. NGC 1316 tęsiasi maždaug 60 tūkstančių šviesmečių ir nutolęs apie 75 milijonus šviesmečių Krosnies žvaigždyne.