M65 yra didžiulė puošni spiralinė galaktika. Taip ji vadinama, kadangi 18-ojo amžiaus tyrinėtojo Šarlio Mesje (Charles Messier) sudarytame šviesulių kataloge įrašyta 65-tu numeriu. Ji taip pat yra viena iš trijų įspūdingų didžiulių spiralinių galaktikų, vadinamų Liūto Trijule , nutolusių apie 35 milijonus metų nuo mūsų. Šioje aiškioje M65 nuotraukoje smulkiai matyti galaktikos švieselės, tvirtai susisukusios spiralinės vijos ir dulkių drūžės, kertančios branduolį, daugiausia šviečiantį gelsva senųjų žvaigždžių šviesa. Galaktika M65, matyt, yra mažiausiai sudarkyta iš Liūto trijulės, nors pakankamai arti, kad gravitacijos jėga sąveikautų su dar dviem galaktikomis, kurių nuotraukoje nematyti. Beveik briauna į mus atsisukusi spiralinė M65 yra maždaug 100 tūkstančių šviesmečių skersmens, kaip ir mūsiškė Galaktika.
Skersinė spiralinė galaktika M95
Kodėl kai kurios spiralinės galaktikos netoli centro turi žiedą? M95 yra viena artimiausių didelių ir puošnių skersinių spiralinių galaktikų. Šioje nuotraukoje, neseniai darytoje pro Kanados-Prancūzijos-Havajų teleskopą (CFHT) Havajuose, JAV, matyti ilgos spiralinės vijos, supintos iš šviesių žydrųjų žvaigždžių padrikųjų spiečių, tamsių dulkių juostų ir milijardų blausių žvaigždžių išsklaidytos šviesos. Spiralinių vijų viduryje pūpso trumpa skersė. Tačiau dauguma astronomų labiausiai domina šios galaktikos centrą apvijęs žiedas, truputį didesnio skersmens už skersę. Pagal neseniai iš Čandros (Chandra) rentgeno spindulių observatorijos darytas nuotraukas spėjama, kad žiedą supantys rentgeno spinduliai sklinda iš neseniai ten sprogusių supernovų. Taip pat atrasta, kad dėl neseniai atsiradusio dar smarkesnio žiedo švytėjimo kalti ir trumpalaikiai žvaigždėdaros pliūpsniai, nors dar nežinoma, kaip toks žiedas išlieka nesuiręs ilgesnį laikotarpį. Galaktika M95, dar žymima NGC 3351, tęsiasi apie 50 tūkstančių šviesmečių ir gali būti įžiūrima pro nedidelį teleskopą Liūto žvaigždyne.
Dulkėtoji spiralinė M66
Kai rytmečio žara paskandino Paranalo observatoriją Čilėje, astronomai Markas Nyzeris (Mark Neeser) ir Piteris Bartelis (Peter Barthel) nustojo ieškoti blyškiųjų kvazarų, nutolusių nuo mūsų milijonus šviesmečių. Ir vos trumpai akimirkai nukreipė Didįjį Europos pietinės observatorijos teleskopą pasigrožėti kaimyninės visatos kvapą gniaužiančiu vaizdu. Taip išėjo ši nuotrauka, kurioje – spiralinė galaktika M66, nutolusi tik 35 milijonus šviesmečių nuo mūsų. Maždaug 100 tūkstančių šviesmečių skersmens, išvagotą dulkių gijų ir šviesių žvaigždžių spiečių išilgai spiralinių vijų, galaktiką M66 astronomai gerai pažįstą. Ji priklauso Liūto Trijulei . Gali būti, kad gravitacinė sąveika tarp trijų netoli viena kitos skriejančių galaktikų paveikė dulkėtosios spiralinės M66 pavidalą.
Ryškusis Regulas šalia nykštukinės Liūto I galaktikos
Žvaigždė kairiajame kampe tokia ryški, kad kartais net sunku pastebėti galaktiką apatiniame dešiniajame kampe. Šioje nuotraukoje spindintį Regulą ir Liūto I galaktikėlę skiria vos vienas laipsnis Liūto žvaigždyne. Regulas – jauna, pagrindinės sekos žvaigždė, Liūto alfa – priklauso daugianarei žvaigždžių sistemai. Vienas iš narių, sidabriniam Regului artima dviguba žvaigždė, matyti truputį aukščiau, dešinėje nuo jo. Liūto I yra nykštukinė sferoidinė galaktika Vietinėje galaktikų grupėje, kurioje karaliauja mūsų Galaktika ir M31. Manoma, kad Liūto I yra tolimiausia iš kelių žinomų mažųjų mūsų Galaktikos palydovų – galaktikėlių. Regulas nuo mūsų nutolęs maždaug 75 šviesmečius, o Liūto I – apie 800 tūkstančių šviesmečių.
Liūto trijulė
Ši žymi grupė, vadinama Liūto trijule – trys didingos galaktikos, susibūrusios drauge viename dangaus lopinėlyje. Net ir pro nedidelius teleskopus gautose nuotraukose įspūdingai atrodančios galaktikos yra NGC 3628 (viršuje), M66 (apačioje, kairėje) ir M65 (apačioje, dešinėje). Visos trys – didžiulės spiralinės galaktikos. Jos atrodo skirtingai tik todėl, kad jų diskai vis kitu kampu atsisukę į mūsų pusę. NGC 3628 atsisukusi briauna – matyti šviesą sugeriančios dulkių gijos, kertančios galaktikos plokštumą, o M66 ir M65 pakankamai atsivertusios, kad būtų regima spiralinė sandara. Gravitacinė galaktikų tarpusavio sąveika taip pat paliko pėdsakų: iškraipytą ir išplėstą NGC 3628 diską, ištįsusias M66 spiralines vijas. Didingas vaizdas apima maždaug 1 laipsnį dangaus (tiek, kiek dvi Mėnulio pilnatys). Liūto trijulės tolyje, už 30 milijonų šviesmečių, ši nuotrauka įamžino daugiau nei 500 šviesmečių erdvę.
Galaktika NGC 3628 iš šono
Tamsios dulkių juostos driekiasi per vidurį šios puošnios galaktikos, plaukiojančios tarsi sala visatoje. Pagal juostas galime spręsti, kad NGC 3628 yra spiralinė galaktika , matoma iš šono. Nutolusi maždaug 35 milijonus šviesmečių nuo mūsų pavasariniame, šiaurinio dangaus Liūto žvaigždyne, NGC 3628 yra išskirtinė ir tuo, kad ji, vienintelė iš žymiosios Liūto galaktikų trijulės, nepateko į Šarlio Mesje (Charles Messier) garsųjį katalogą . NGC 3628 diskas savo dydžiu beveik lygus mūsų Paukščių Tako galaktikai , tačiau ties pakraščiais išsiplėtęs. Taip pat šioje kosmoso gilumos nuotraukoje matoma ir blanki medžiagos sruoga, nutįsusi disko dešinėje, į viršų. Iškraipyta forma ir pasilikusi „uodega“ leidžia spėti, kad NGC 3628 yra veikiama kitų Liūto trijulės galaktikų – M66 ir M65 – gravitacijos .