Žyma: Magelano Debesis

Paskelbta

Mažasis Magelano Debesis

Portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas (Ferdinand Magellan) ir jo įgula pirmosios kelionės aplink pasaulį metu turėjo marias laiko pietų dangui tyrinėti. Todėl dvi dangaus puošmenos, plika akimi lengvai randamos pietiniame dangaus skliaute, vadinamos Magelano Debesimis. Dabar žinoma, kad šie kosminiai debesys yra nykštukinės netaisyklingosios galaktikos – mūsų didesnės, spiralinės Galaktikos palydovės. Mažasis Magelano Debesis, matomas šioje nuotraukoje, tęsiasi daugiau nei 15 tūkstančių šviesmečių, nutolęs nuo mūsų apie 210 tūkstančių šviesmečių ir yra Tukanos žvaigždyne. Jame – keli šimtai milijonų žvaigždžių. Tai ketvirtoji iki šiol žinoma arčiausia mūsų Galaktikos palydovė, po Šuns ir Šaulio galaktikėlių, ir Didžiojo Magelano Debesies. Šiame įspūdingame vaizde matomi ir du arčiau esantys žvaigždžių spiečiai: NGC 362 (viršuje, kairėje) ir Tukanos 47 (47 Tukanae). Šviesusis Tukanos 47 spiečius yra vos už 13 tūkstančių šviesmečių ir čia pūpso Mažojo Magelano Debesies dešinėje.

Paskelbta

Šėlstanti supernovos liekana N63A

Kas liko po šios supernovos sprogimo? Vos prieš du tūkstančius metų šviesa iš masyvaus žvaigždės sprogimo Didžiajame Magelano Debesyje pirmą kartą pasiekė Žemę. Didysis Magelano Debesis – artima mūsų Galaktikos kaimynė. Dabar astronomai stebi, kaip siautuliuojanti supernovos sprogimo banga, veja tolyn, stumia ar naikina aplinkinius dujų debesis, palikdama gana tirštus dujų ir dulkių gniužulus, o viduryje – vieną didžiausių supernovų liekanų Didžiajame Magelano Debesyje – N63A. Daugelis išlikusių tankių gniužulų patys dar labiau susitraukė ir vėliau gali sukurti naujas žvaigždes. Kai kurios iš naujųjų žvaigždžių vėl po kiek laiko gali tapti supernovomis, pratęsdamos ratą. Šioje nuotraukoje iš arti matyti vienas iš didžiausių likusių dujų ir dulkių gniužulų N63A supernovos liekanoje, nufotografuotas Hablo (Hubble) kosminiu teleskopu, skriejančiu orbita aplink Žemę. N63A išsipūtusi per daugiau nei 25 šviesmečius ir yra maždaug už 150 tūkstančių šviesmečių, pietiniame dangaus pusrutulyje, Auksinės Žuvies žvaigždyne.