Nepaprasto grožio ūkai, spiečiai ir galaktikos, puošiantys naktinį Žemės planetos dangų, dažnai vadinami pagal Naujojo bendrojo katalogo (New General Catalog, NGC) numerį. Šį klasikinį sąrašą sudarė Džonas Luisas Emilis Drajeris (John Louis Emil Dreyer), žymusis Armago (Armagh) observatorijos 1882 – 1916 m. direktorius. Pavyzdžiui, NGC 2266 yra 2266-tasis įrašas Najajame bendrajame ūkų ir žvaigždžių spiečių kataloge. Sakydamas, kad „kiekviena knyga turi pirmąjį puslapį“, mūsų laikų astronomas Džėjus Gabanis (Jay GaBany) pasidomėjo, kaip atrodo NGC 1, ir rado jį šalia NGC 2 Pegaso žvaigždyne. Šioje nuotraukoje matomos abi, mažiau ar daugiau įprastinių dydžių (50 – 100 tūkstančių šviesmečių), spiralinės galaktikos. NGC 1 (viršuje) nutolusi nuo mūsų daugiau nei 150 milijonų šviesmečių, NGC 2 – maždaug du kartus daugiau. NGC žymėjimas pagrįstas pusiaujine koordinačių sistema, todėl šios kitaip neišsiskiriančios spiralės tapo pirmosios NGC sąraše, nes jų padėties danguje rektascencija mažiausia iš visų kataloge.
