Žyma: Šaulys

Paskelbta

Šaulio trijulė

Šiuos tris šviesius ūkus ir tankiai susispietusias žvaigždes Paukščių Tako centre dangaus stebėtojai dažnai aplanko teleskopu naršydami po Šaulio žvaigždyną. 18 a. kosmoso tyrinėtojas Čarlzas Mesje (Charles Messier) į savo žymųjį katalogą įtraukė du iš jų: M8 (matomą nuotraukos apačioje) ir spalvotąjį M20 (viršuje, dešinėje). Trečiasis, NGC 6559, yra M8 kairėje – jį nuo didžiojo kaimyno skiria tamsi dulkių juosta. Visuose trijuose gimsta žvaigždės. Ūkai nuo mūsų nutolę apie 5 tūkstančius šviesmečių. Per daugiau negu 100 šviesmečių erdvę išsikerojęs M8 dar yra vadinamas Lagūnos ūku , o M20 pramintas Trilypiu ūku . Šis įspūdingas skaitmeninis vaizdas gautas sudėjus nuotraukas, darytas su dviem kameromis pro du teleskopus, nutolusius vienas nuo kito per daugiau negu 3 tūkstančius kilometrų. Skvarbus plačiakampis vaizdas buvo nufotografuotas tamsiame Arizonos valstijos (JAV) danguje, o smulkesni, didesnės skiriamosios gebos M8 ir M20 vaizdai gauti iš observatorijos Pensilvanijos valstijoje. Emisinius ūkus vyraujančiu rausvu atspalviu nuspalvina švytinčios vandenilio dujos, o ypač krintanti į akis Trilypio ūko žydra spalva – tai nuo dulkių atsispindėjusi žvaigždžių šviesa.

Paskelbta

M8: Lagūnos ūkas

Teleskopu keliaujant po dangų dažnai aplankomas ir šis nuostabus kosminis debesis Šaulio žvaigždyne. XVIII a. dangaus tyrinėtojas Šarlis Mesje savo kataloge pažymėjo šviesųjį ūką M8, kol šių dienų astronomai atrado, kad Lagūnos ūkas – aktyvus žvaigždžių lopšys, plytintis maždaug už 5000 šviesmečių mūsų Galaktikos centro kryptimi. Ši spalvota nuotrauka, sudėta iš siaurajuosčių ir plačiajuosčių filtrų kadrų, nufotografuotų tamsiame šiaurės vakarų Arizonos danguje taip, kad būtų matyti visos įspūdingos detalės: švytinčios vandenilio dujų gijos, tamsūs dulkių debesys ir šviesi, smėlio laikrodį primenanti, sūkuringa sritis dešinėje, viršuje. Lagūnos ūko tolyje nuotrauka apima maždaug 30 šviesmečių.

Paskelbta

Žvaigždės Galaktikos centre

Mūsų Paukščių Tako Galaktikos centras slepiasi nuo smalsių optinių teleskopų akių už sugeriančių šviesą dulkių ir dujų debesų. Tačiau Spitzerio (Spitzer) infraraudonųjų spindulių kameros įžvelgia kiaurai per didžiąją dalį dulkių, ir šioje įspūdingoje nuotraukoje jums atskleidžia žvaigždes, gausiai susitelkusias Galaktikos centro srityje. Iš daugybės mažesnių nuotraukų sudėtoje mozaikoje, detalioje dirbtinių spalvų nuotraukoje, matyti senesnės, šaltesnės žvaigždės, švytinčios žydrai. O rausvai nuspalvinti dulkių debesys supa jaunas, karštas žvaigždes jų lopšiuose. Galaktikos centras yra maždaug už 26 tūkstančių šviesmečių, Šaulio žvaigždyne. Ši nuotrauka apima apie 900 šviesmečių plotą tokiame tolyje.

Paskelbta

Lagūnos ūko vidury

Pačiame Lagūnos ūko vidury žvaigždės kaunasi su dujomis ir dulkėmis, o laimi fotografai. Dar žymimas M8, šis puošnus ūkas net plika akimi matomas Šaulio žvaigždyne. Žvaigždėdaros virsmai jame kuria ne tik spalvas, bet ir netvarką. Raudonai švytinčios dujos randasi didelės energijos žvaigždžių šviesai susidūrus su tarpžvaigždinėmis vandenilio dujomis. Tamsūs dulkių pluoštai, išvagoję M8, susikūrė iš sprogusių supernovų likučių ir iš išorinių sluoksnių, kadaise priklausiusių šaltoms dujinėms milžinėms. Šis įspūdingas Lagūnos ūko vaizdas gautas moksliniu būdu priskiriant spalvas atitinkamiems šviesos bangų ilgiams: vandenilio, silicio ir deguonies. Šviesa, sklindanti nuo M8, kurią matome šiandien, pradėjo savo kelionę prieš 5000 metų. O šios nuotraukos plotis – 50 šviesmečių.

Paskelbta

Puošnusis Trilypis ūkas

Nuostabus Trilypis ūkas (M20) yra už 5000 šviesmečių, ūkų gausiame Šaulio žvaigždyne. Žvaigždėdaros regione, mūsų galaktikos plokštumoje, Trilypio ūko darinyje, galima rasti tris pagrindinius astronominių ūkų tipus: raudoną emisinį ūką, kuriame vyrauja vandenilio atomų skleidžiama šviesa, atspindžio ūką iš dulkių, atspindinčių žydrą žvaigždžių šviesą, ir tamsujį absorbcijos ūką, kurio tankūs dulkių debesys užstoja tolimesnių žvaigždžių šviesą. Šviesus raudonas emisijos ūkas, dulkių juostų padalintas į tris dalis, suteikė vardą visam ūkui. Įspūdingoje nuotraukoje matomą raudoną emisinį ūką supa žydras atspindžio ūko švytėjimas. Šviesmečio ilgio kolonos ir smailės, sukurtos naujai gimstančių žvaigždžių, matomos truputį žemiau emisinio ūko centro. Dar geriau jas įžiūrėti galima didesnio ryškumo nuotraukoje, gautoje Hablo (Hubble) kosminiu teleskopu.

Paskelbta

Ūkai ir žvaigždės IC 4678

Dujų ir dulkių sūkuriai puošią šį nedidelį dangaus lopinėlį Šaulio žvaigždyne. Žymimas IC 4678, margas plotas yra visai šalia daug dažniau fotografuojamų Lagūnos ūko (M8) ir Trilypio ūko (M20). Nuotraukoje gerai matomas didžiulis, raudonai švytinčių dujų, emisinis ūkas su neįprastai ryškiomis raudonomis juostomis. Kairėje smulkių dulkių debesis atspindi žydrą ryškios žvaigždės šviesą ir sukuria mažytį atspindžio ūką. Dešinėje ir palei apatinį nuotraukos kraštą stambesnių dulkių ruožai sudaro tamsius absorbcijos ūkus, sugeriančius tolimesnių žvaigždžių šviesą. IC 4678 driekiasi apie 25 šviesmečius ir yra už 5000 šviesmečių.

Paskelbta

Šaulio galaktikėlė ir Didžioji srovė

Ar mūsų Paukščių Tako Galaktika užkandžiauja? Neseniai darytos didelių dangaus plotų nuotraukos ir jų tyrimas rodo, kad mūsų gimtoji Galaktika ryja savo artimiausią kaimynę. Toji nelaimėlė kaimynė – Šaulio galaktikėlė. Ji dabar priklauso Šaulio Didžiajai srovei – padrikų žvaigždžių, dujų ir menamos tamsiosios materijos juostai, supančiai Galaktiką. Čia matote dailininko sukurtą srovės atvaizdą. Spėjama, kad Šaulio galaktikėlė kadaise praėjo kiaurai Paukščių Tako Galaktiką, visai netoli Saulės dabartinės padėties. Svarbus pastebėjimas yra tas, kad abi galaktikos turi gausybę tiek regimosios, tiek tamsiosios medžiagos.