Nejaukiai čia pat, mūsų planetoje, siaučiantis Ramasano (Rammasun) uraganas ir 25 milijonus šviesmečių nutolusi galaktika M101 iš pirmo žvilgsnio atrodytų neturį nieko bendra. Visų pirma Ramasanas yra vos maždaug tūkstančio kilometrų skersmens, o M101 , dar vadinama Vėjo Malūnėlio galaktika, tęsiasi apie 170 tūkstančių šviesmečių – tad jų abiejų mastai nepaprastai skirtingi. Antra, skiriasi ir fizinės aplinkos, nulemiančios vieno ar kito pavidalo atsiradimą. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus uragano ir galaktikos vaizdai stulbinančiai panašūs. Abu turi vijas, susisukusias pagal paprastą ir žavią matematinę kreivę, vadinamą logaritmine spirale. Logaritminės spiralės vijos, toldamos nuo centro, auga geometrine progresija. Dar vadinama lygiakampe spirale, augančia spirale, Bernulio (Bernoulli) spirale ar stebuklingąja spirale, nepaprastoji kreivė žavėjo matematikus nuo pat 17 a., kada ją atrado filosofas Dekartas. Įdomu ir tai, kad ši paprasta matematikos formule apskaičiuojama spiralė yra daug dažniau sutinkama gamtoje, negu galėtumėte pagalvoti. Logaritmine spirale galima aprašyti subatominių dalelių judėjimą burbulinėje kameroje – šį dalelių tyrimų prietaisą 1952 m. išrado Donaldas Glaseris (Donald Glaser), saulėgrąžos sėklų išsidėstymą žiedyne ir net žiedinių kopūstų raštus.
Uraganas Katrina Meksikos įlankoje
Kur lekia uraganas Katrina? Viena iš stipriausių mūsų laikų audrų nusitaikiusi į JAV pietines pakrantes. Vakar Katrina priskirta retai 5-ai uraganų kategorijai. Tai stipriausių uraganų kategorija Žemėje, reiškianti, kad ilgą laiką vėjo greitis gali viršyti 250 km per valandą. Šioje skaitmeninėje nuotraukoje, gautoje iš orbitinio GOES-12 oro palydovo, matyti milžiniška Katrina, lekianti per Meksikos įlanką. Gimstantis iš nedidelių slėgio pokyčių, ilgainiui uraganas išauga į didžiulę, spirale besisukančią, žemo slėgio audrą, siautėjančią stipriomis vėtromis ir smarkiomis liūtimis. Uraganą maitina garuojantis vandenyno vanduo, todėl jis sustiprėja virš šilto vandens ir silpsta virš sausumos. Daug kas dar lieka nežinoma apie uraganus ir ciklonus, nenumanoma, kaip jie susidaro ir kur tiksliai patrauks.
Tornadas ir vaivorykštė virš Kanzaso
Būtų buvęs romus vaizdelis, jei ne tornadas. Praeitų metų birželį Kanzase, audrų persekiotojas Erikas Ngujenas (Eric Nguyen) nufotografavo besiformuojantį viesulą vaivorykštės spinduliuose. Nuotraukoje matyti, kaip baltas tornado sūkurys leidžiasi iš tamsaus audros debesies. Saulė, nušvitusi pro giedro dangaus lopinėlį kairėje, apšviečia keletą namų ir, atsispindėdama lietaus lašuose, sukuria vaivorykštę. Kaip tyčia, tornado galas įsmigęs tiesiai į vaivorykštę. O smulkūs ruoželiai nuotraukoje – krušos ledukų pėdsakai – juos dideliame aukštyje išsuko vėjo verpetai. Daugiau nei 1000 tornadų, įnirtingiausių viesulų iš visų žinomų, susidaro Žemėje kiekvienais metais, dauguma jų – „tornadų koridoriuje“, JAV. Jei sutikote tornadą važiuodami, nesistenkite nuo jo pabėgti – verčiau saugiai pastatykite automobilį ir pasislėpkite rūsyje ar po namo laiptais.
Marsietiškas dulkių stulpas
Kas ten lekia Marso lyguma? Dulkių stulpas. Pirmą kartą pavyko sukurti filmuką, kurioje žymusis besisukančių dulkių sūkurys nufotografuotas nuo paviršiaus. Marsaeigis Spirit jau yra fotografavęs kelis dulkių stulpus nuo kalvos šlaito per paskutinius porą mėnesių. O šie kadrai įrašyti maždaug kas 20 sekundžių. Mokslininkai, ištyrę skaitmeniniu būdu padidintas nuotraukas, pastebėjo, kad sūkurys išsuko tokį tirštą Marso dulkių stulpą, kad buvo matyti net jo šešėlis. Dulkių stulpo filmuką pavyko sukurti naudojant mišrią duomenų perdavimo sistemą: robotas Spirit fotografuoja daugybę Marso nuotraukų ir siunčia sumažintus kadrų atvaizdus į Žemę, kur žmonės nusprendžia, kuriuos kadrus atsisiųsti pilnus.
Dulkių stulpas Marse
Kas ta sruogelė horizonte? Mokslininkai mano, kad šmėkštelėjęs balsvas dūmelis iš tikrųjų yra marsietiškas dulkių stulpas, pagautas besisukiojantis po Marsą. Matote nuotrauką, kurią šį mėnesį nufotografavo robotas marsaeigis „Spirit“. Sūkuriuojantis debesėlis pastebėtas lyginant šią ir ankstesnę tos pačios vietovės nuotraukas. Ir anksčiau Marse būdavo aptinkama dar šviežių dulkių stulpų pėdsakų, tačiau tikras netikėtumas buvo pamatyti besisukantį sūkurį iš arti. Į marsietiškus dulkių stulpus labai panašūs Žemės tornadai ir vandens viesulai. Pirminė Marso dulkių stulpų priežastis dar nežinoma, bet ji gali būti susijusi su karštu oru, kylančiu aukštyn nuo Saulės įkaitintų uolų ir grunto. Kaip tik dieną prieš tai „Spirit“ saulės energijos įkrova netikėtai padidėjo, tai gali būti susiję su dulkių stulpu, pralėkusiu šalia ar virš marsaeigio ir veiksmingai nuvaliusiu jo saulės baterijų plokštes nuo dulkių.
Vandens viesulas Floridos rifų pakrantėje
Kas gi čia vyksta vandens paviršiuje? Matote vieną geriausių kada nors pavykusių nuotraukų, kurioje užfiksuotas vandens viesulas – tai tornadų rūšis, atsirandanti virš vandens. Vandens viesulą sudaro kylančio drėgno oro besisukantis stulpas. Jis dažniausiai susiformuoja virš įšilusių vandenų. Tiek pat pavojingas, kiek ir tornadas, vandens viesulas gali įsisukti ir pasiekti virš 200 km/val vėjo greitį. Daug vandens viesulų susiformuoja toli nuo audrų ir netgi, palyginti, ramiu oru. Vandens viesulas gali būti beveik permatomas ir jį galima pastebėti tik dėl neįprasto vandens raibuliavimo. Ši nuotrauka nuofotografuota 1969 m. iš lėktuvo, skrendančio virš Floridos rifų. Floridos koralinių rifų salynas (Florida Keys) yra neginčytinai karščiausias vandens viesulų susidarymo taškas pasaulyje. Šimtai tokių viesulų susiformuoja čia kiekvienais metais. Kai kurie žmonės spėlioja, kad būtent vandens viesulai kalti dėl daugelio pražuvusių laivų Bermudų Trikampyje (Bermuda Triangle), Atlanto vandenyne.