Nejaukiai čia pat, mūsų planetoje, siaučiantis Ramasano (Rammasun) uraganas ir 25 milijonus šviesmečių nutolusi galaktika M101 iš pirmo žvilgsnio atrodytų neturį nieko bendra. Visų pirma Ramasanas yra vos maždaug tūkstančio kilometrų skersmens, o M101 , dar vadinama Vėjo Malūnėlio galaktika, tęsiasi apie 170 tūkstančių šviesmečių – tad jų abiejų mastai nepaprastai skirtingi. Antra, skiriasi ir fizinės aplinkos, nulemiančios vieno ar kito pavidalo atsiradimą. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus uragano ir galaktikos vaizdai stulbinančiai panašūs. Abu turi vijas, susisukusias pagal paprastą ir žavią matematinę kreivę, vadinamą logaritmine spirale. Logaritminės spiralės vijos, toldamos nuo centro, auga geometrine progresija. Dar vadinama lygiakampe spirale, augančia spirale, Bernulio (Bernoulli) spirale ar stebuklingąja spirale, nepaprastoji kreivė žavėjo matematikus nuo pat 17 a., kada ją atrado filosofas Dekartas. Įdomu ir tai, kad ši paprasta matematikos formule apskaičiuojama spiralė yra daug dažniau sutinkama gamtoje, negu galėtumėte pagalvoti. Logaritmine spirale galima aprašyti subatominių dalelių judėjimą burbulinėje kameroje – šį dalelių tyrimų prietaisą 1952 m. išrado Donaldas Glaseris (Donald Glaser), saulėgrąžos sėklų išsidėstymą žiedyne ir net žiedinių kopūstų raštus.
