Kiekvieną dieną ant Žemės krenta akmenys iš kosmoso. Kuo akmuo didesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis nukris ant mūsų planetos. Tačiau kiekvieną dieną ant Žemės nusėda daugybė kilogramų kosmoso dulkių. Didesnės nuolaužos iš pradžių sužiba kaip šviesūs meteorai . Krepšinio kamuolio ar sniego gniūžtės dydžio akmenys įlekia į mūsų atmosferą kiekvieną dieną, ir dažniausiai visiškai joje sudega. Žymi grėsmė kyla dėl daugiau nei 100 m skersmens uolų, kurios įsirėžia į Žemę maždaug kas 1000 metų. Tokio dydžio kosminis kūnas gali sukelti didelius potvynius, jei nukrenta vandenyne, ir nusiaubti net palyginti tolimus krantus. Susidūrimai su masyviais asteroidais , virš 1 km skersmens, – dar retesni, įvykstantys kas kelis milijonus metų, be jų padaroma žala paveikia visą planetą. Deja, žinomi ne visi asteroidai. Vienas buvo rastas 1998 m. šioje Hablo kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) nuotraukoje pastebėjus ilgą žydrą pėdsaką. 2002 m. birželį mažas, 100 m skersmens asteroidas 2002 MN buvo atrastas tik tada, kai jis prašvilpė pro pat Žemę, Mėnulio orbitos viduje. 2002 MN praskrido arčiausiai visų asteroidų po 1994 XM1. Dar labiau prie mūsų planetos 2029 m. priartės asteroidas 2004 MN4. Susidūrimas su dideliu asteroidu ne tiek paveiktų Žemės orbitą, kiek jos klimatą, dėl sukeltų dulkių atmosferoje. Viena iš galimų pasekmių – daugelio gyvybės rūšių išnykimas, kuris tuo pačiu sulėtintų dabartinį rūšių nykimą planetoje.
