Žvaigždžių spiečiai atrodo nekintantys, kadangi dažniausiai juos stebime nuotraukose, fotografų užšaldytose laike. Tačiau iš tikrųjų jų žvaigždės spiečiasi ir juda aplink centrą, o žvaigždžių ryškis dažnai kinta. Nors žvaigždei perskrosti spiečių prireikia apie 100 tūkstančių metų, pastebimi žvaigždės spindesio pokyčiai gali įvykti greičiau nei per pusę paros, tai matyti ir šioje šviesaus kamuolinio spiečiaus M3 keturių skirtingų kadrų sekoje, nufotografuotoje per vieną naktį. Dauguma šio spiečiaus kintamųjų žvaigždžių yra lyridės (Lyros RR) – žvaigždės, galinčios staiga imti šviesti dvigubai ryškiau ir kartu tapti pastebimai žydresnės. Lyridės turi savitą šviesos raštą, pagal kurį galima jas atpažinti ir skirti vieną nuo kitos. Be to, visos lyridės turi beveik vienodą šviesį, todėl pagal jį galima nustatyti nuotolį – kuo blyškesnė lyridė, tuo tolimesnė. Aiškiai išmatuojami dangaus šviesulių atstumai leidžia piešti visos Visatos žemėlapius.
