Nustatykite savo radijo teleskopą ties 408MHz (408 milijonų hercų per sekundę ) ir grožėkitės radijo dangumi! Tą ir padarė mokslininkai 1970-aisiais trijose radijo observatorijose – Džodrelo Benko (Jodrell Bank), Makso Planko radioastronomijos institute (MPIfR) ir Parkeso observatorijoje (Parkes Observatory) – trimis parabolinėmis antenomis įrašinėjo radijo bangas. Apibendrinę gautus duomenis nužymėjo radijo dangaus skliautą. Maždaug šiuo dažniu kosmines radijo bangas skleidžia didelės energijos elektronai , spiralėmis skriedami apie magnetinių laukų linijas. Gautame dirbtinių spalvų vaizde galaktikos plokštuma tęsiasi horizontaliai ties centru, nors žvaigždžių nematyti. Daugelis šviečiančių taškų šalia plokštumos yra tolimi pulsarai , žvaigždėdaros regionai ir supernovų liekanos . Didžiulės, kilpomis išlinkusios struktūros yra išpūsti burbulai – vietinių žvaigždžių aktyvumo pėdsakai. Radijo dangalapyje matomos ir išorinės galaktikos: Kentauro A – virš plokštumos, dešiniau centro, ir Didysis Magelano Debesis – dešinėje, apačioje.
