Žyma: Radijo

Paskelbta

Milžiniškos radijo „ausys“ apie Krosnies A galaktiką

Nuo vieno lezgelio iki kito Krosnies A „ausys“ tęsiasi virš milijoną šviesmečių – iš kur jos tokios atsirado? Viduryje yra didelė ir keista elipsinė galaktika NGC 1316. Atidžiai patyrinėjus NGC 1316 mokslininkai rado, kad ji maždaug prieš 100 milijonų metų ėmė siurbti į save mažytę kaimyninę galaktiką. Po galaktikų susidūrimo tarpžvaigždines dujas ėmė traukti masyvi centrinė juodoji bedugnė. Dujos dėl trinties įkaito iki 10 milijonų laipsnių. O dėl iki šiol nesuprantamų priežasčių, atsirado ir du greitai skriejančių dalelių srautai, plintantys į priešingas milžiniškos elipsinės galaktikos puses. Galų gale liko neaprėpiami karštų dujų tumulai, skleidžiantys radijo bangas, šioje nuotraukoje pažymėti dirbtine oranžine spalva ir visai panašūs į ausis. Radijo bangų nuotrauka uždėta ant optinio to paties dangaus ploto vaizdo. Keisti radijo „ausų“ raštai matyt reiškia, kad srautų judėjimas nežymiai kinta.

Paskelbta

Dalelių dydis Saturno žieduose

Kokio dydžio dalelės sudaro Saturno žiedus? Norėdami tai išsiaiškinti mokslininkai pasitelkė Kasinio (Cassini) automatinį erdvėlaivį, skriejantį orbita aplink Saturną. Šį mėnesį iš Kasinio per Saturno žiedus į Žemę buvo siunčiamos ir registruojamos trijų skirtingų ilgių radijo bangos. Kadangi dalelės, daug didesnio skersmens už radijo bangos ilgį, bangas atmuša ir išsklaido, taip galima apytiksliai sužinoti jų dydį. Buvo naudojami tokie bangų ilgiai: apie 1 cm, 3,5 cm ir 13 cm. Gauti rezultatai parodyti šioje dirbtinių spalvų skaitmeninėje nuotraukoje. Violetinė spalva žymi sritis, kuriose vyrauja didesnės negu 5 cm skersmens dalelės, žalia spalva – sritis, kuriose daugiausia mažyčių dalelių, mažesnių net už 1 cm. Baltas B žiedo vidurys žymi ruožą per tankų, kad būtų galima nustatyti dalelių dydį. Kiti radijo tyrimai rodo, kad kai kurios dalelės yra daugiau negu kelių metrų skersmens. Šis įspūdingas ir detalus skaitmeninis vaizdas gali padėti atskleisti puošnių ir mįslingų Saturno žiedų kilmės paslaptį.

Paskelbta

Daugiadienės Saturno pašvaistės

Ar Saturne pašvaistės tokios pačios, kaip ir Žemėje? Tam, kad padėtų atsakyti į šį klausimą, „Hablo“ kosminis teleskopas (Hubble Space Telescope) ir „Kasinio“ (Cassini) automatinis erdvėlaivis kartu stebėjo Saturno pietų ašigalį nuo tada, kai „Kasinis“ 2004 m. sausį priartėjo prie dujų milžino. „Hablas“ „pripyškino“ ultravioletinių nuotraukų , o „Kasinis“- įrašinėjo radijo bangas ir tyrė Saulės vėją . Kaip ir Žemėje, Saturno pašvaistės sukuria uždarus žiedus ar jų dalis aplink planetos magnetinius polius . Tačiau jos Saturne spindi dienų dienas, o ne kelias minutesne, kaip Žemėje. Pašvaistes, be abejo, sukuria įelektrintos dalelės, įskriejančios į atmosferą, tačiau Saturno atmosferos švytėjimas daug labiau priklauso nuo Saulės vėjo stiprumo, nei Žemės ar Jupiterio pašvaistės. Šioje nuotraukoje matote tris Saturno vaizdus, „Hablo“ fotografuotus kas dvi dienas.

Paskelbta

Radijo dangus ties 408MHz

Nustatykite savo radijo teleskopą ties 408MHz (408 milijonų hercų per sekundę ) ir grožėkitės radijo dangumi! Tą ir padarė mokslininkai 1970-aisiais trijose radijo observatorijose – Džodrelo Benko (Jodrell Bank), Makso Planko radioastronomijos institute (MPIfR) ir Parkeso observatorijoje (Parkes Observatory) – trimis parabolinėmis antenomis įrašinėjo radijo bangas. Apibendrinę gautus duomenis nužymėjo radijo dangaus skliautą. Maždaug šiuo dažniu kosmines radijo bangas skleidžia didelės energijos elektronai , spiralėmis skriedami apie magnetinių laukų linijas. Gautame dirbtinių spalvų vaizde galaktikos plokštuma tęsiasi horizontaliai ties centru, nors žvaigždžių nematyti. Daugelis šviečiančių taškų šalia plokštumos yra tolimi pulsarai , žvaigždėdaros regionai ir supernovų liekanos . Didžiulės, kilpomis išlinkusios struktūros yra išpūsti burbulai – vietinių žvaigždžių aktyvumo pėdsakai. Radijo dangalapyje matomos ir išorinės galaktikos: Kentauro A – virš plokštumos, dešiniau centro, ir Didysis Magelano Debesis – dešinėje, apačioje.

Paskelbta

Galaktikos centro radijo lankas

Kaip atsirado šis neįprastas darinys arti mūsų Galaktikos centro? Ilgi, lygiagretūs spinduliai, išsilenkę šios radijo nuotraukos viršuje ir išlindę virš Galaktikos plokštumos, kartu vadinami Galaktikos centro radijo lanku. Radijo lankas tiesiasi link Galaktikos centro keistomis, vingiuotomis vijomis – arkomis. Ryškus radijo darinys apačioje, dešinėje, vadinamas Šaulio A*. Manoma, kad jis supa Galaktikos centro juodąją bedugnę. Spėjama, kad radijo lankas ir arkos atsiranda karštai plazmai judant palei pastovų magnetinį lauką . Todėl jų tokia geometrinė forma. Neseniai gautos nuotraukos iš Čandros rentgeno observatorijos (Chandra X-ray Observatory) rodo, kad ši plazma susiduria su netoliese stūksančiu šaltu dujų debesiu.