Atrodytų, M74 yra spiralinė galaktika, beveik tobulai atsisukusi į mus savo disko plokštuma, nutolusi 30 milijonų šviesmečių Žuvų žvaigždyne. Raudoni taškai šioje sudėtinėje nuotraukoje yra ypatingai didelio stiprumo rentgeno šaltiniai (ultraluminous x-ray sources – ULXs), fotografuoti Čandros (Chandra) rentgeno spindulių observatorijoje. ULXs taip vadinami todėl, kad jie iš tikrųjų skleidžia 10 – 1000 kartų stipresnius rentgeno spindulius negu „paprastos“ dvinarės rentgeno žvaigždės , priglaudusios neutroninę žvaigždę ar žvaigždės masės juodąją bedugnę . Tiesą sakant, stebint šiuos ULXs, jų rentgeno spindulių stiprumas kito maždaug kas 2 val.. Astronomai nusprendė, kad ULXs galėtų būti vidutinės masės juodosios bedugnės – jų masė 10 tūkstančių kartų ar daugiau didesnė už Saulės, bet vis tik daug mažesnė negu milijono saulinių masių juodosios bedugnės, slypinčios didelių spiralinių galaktikų centruose. Kaip ten atsirado šios vidutinės masės juodosios bedugnės? Viena iš įdomių prielaidų teigia, kad šios bedugnės liko nuo nedidelės masės galaktikų branduolių, kurias sąveikaujant susiurbė spiralinė galaktika M74.
