Manoma, kad juodoji bedugnė atsiranda po įspūdingo supernovos sprogimo susitraukus milžiniškos žvaigždės branduoliui. Tokiu ypatingai didelės energijos susitraukimu dažniausiai paaiškinami ir paslaptingi kosminių gama spindulių pliūpsniai . Tačiau tyrinėtojai dabar spėja, kad Paukščių Tako žymiausia juodoji bedugnė – Gulbės X1 (Cyg X1) – radosi masyviai žvaigždei susitraukus, tačiau be jokio supernovos sprogimo. Įrodymai pateikti šioje sudėtinėje spalvotoje nuotraukoje. Joje – puošniojo Gulbės žvaigždyno dalis , Cyg X1 ir masyvių žvaigždžių (geltoni skrituliukai) spiečius – Gulbės OB3 (Cyg OB3). Rodyklėmis palyginama Cyg X1 kryptis bei greitis ir Cyg OB3 masyviųjų žvaigždžių vidutinė kryptis bei greitis. Krypties bei greičio sutapimas rodo, kad Cyg X1 pirmtakė žvaigždė taip pat buvo spiečiaus narys ir jos judėjimo kelio visai nepaveikė tai, kad ji tapo juodąja bedugne. Bet jei Cyg X1 būtų gimusi po supernovos sprogimo, ji tikėtina būtų patyrusi stiprų smūgį, kuris būtų pakeitęs jos kryptį. Jei nebuvo supernovos, ar galėjo Cyg X1 juodosios bedugnės susidarymą lydėti tamsiųjų gama spindulių pliūpsnis Paukščių Take?
