1905-ieji metai Albertui Einšteinui buvo kupini stebuklų. Prieš šimtą metų jis parašė keturis straipsnius, aukštyn kojomis apvertusius mūsų supratimą apie Visatą. Šiuose straipsniuose buvo apibrėžta: idėja, kad šviesa gali būti kvantinė dalelė (fotonas), atomų ir molekulių terminės sąveikos paaiškinimas (tuo metu atomai buvo dar tik teorija), teorija, susiejanti judėjimą ir šviesos greičio pastovumą (specialioji reliatyvumo teorija), ir idėja, siejanti masę ir energiją (E=mc²). Netiesiogiai visi mūsų šiuolaikinio supratimo apie Visatą aspektai yra įtakoti Alberto Einšteino dabar jau šimto metų senumo įžvalgų. Prie to prisidėjo ir dar po dešimties metų sukurta erdvės bei laiko gravitacijos lauke teorija (bendroji reliatyvumo teorija). Minint šimto metų sukaktį, pažvelkite į šią prasmingą nuotrauka. Joje – nedidelis teleskopas šalia Alberto Einšteino paminklo, Nacionalinėje mokslų akademijoje (National Academy of Sciences), Vašingtone, JAV. Marmuro plokštėse ties bronzinės statulos kojomis išraižyta planetų, Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių padėtis paminklo pastatymo dieną – 100 metų po Einšteino gimimo 1879 m.. Albertas Einšteinas mirė prieš 50 metų, 1955 m. balandžio 18 d..
