1998 m. liepą šatlo „Diskaveri“ (Discovery) komanda, skriedama aplink Žemę, nufotografavo šiuos du mūsų planetos palydovus. Matomi tankūs audrų debesys gimtosios žydrosios planetos atmosferoje. Virš jų – didžiausias dirbtinis Žemės palydovas – ištįsusi orbitinė stotis, tada buvusi rusų ir vadinta „Mir“. Šviesus taškas nuo „Mir“ į dešinę – didžiausias gamtinis Žemės palydovas – Mėnulis. „Mir“ apskrieja aplink Žemę kas 90 minučių, pakilęs daugiau nei 320 km nuo Žemės paviršiaus, arba apie 6700 km nuo Žemės centro. Mėnulis apskrieja aplink planetą per 28 dienas maždaug 400 tūkstančių kilometrų aukštyje nuo Žemės centro.
