Didysis ūkas Oriono žvaigždyne, begalinis žvaigždėdaros regionas netoliese, galbūt yra žymiausias iš visų astronominių ūkų. Čia švytinčios dujos supa karštas jaunas žvaigždes milžiniško tarpžvaigždinio molekulinio debesies pakraščiuose, vos už 1500 šviesmečių nuo mūsų. Šioje didelės skyros nuotraukoje ypač aiškiai matyti blankios sruogos ir stori sluoksniai iš dulkių ir dujų. Didįjį Oriono ūką galima įžiūrėti plika akimi truputį žemiau ir į kairę nuo lengvai pastebimų trijų žvaigždučių, išsirikiavusių į eilę Oriono juostoje, lietuvių vadinamoje Trimis Sesutėmis. Oriono ūke yra ir šviesus padrikasis spiečius, vadinamas Trapecija, ir daugybė kitų žvaigždžių lopšių. Šiuose lopšiuose gausu vandenilio dujų, karštų jaunų žvaigždžių, proplidų ir žvaigždinių čiurkšlių, spjaudančių medžiagą dideliais greičiais. Žymimas M42, Oriono ūkas tęsiasi apie 40 šviesmečių ir tarpsta toje pačioje Galaktikos spiralinėje vijoje, kaip ir mūsų Saulė.
