Ar Vežėjo AE žvaigždė paskendusi ugnyje? Ne. Nors Vežėjo AE praminta ugnine žvaigžde, nors ją supantis ūkas IC 405 vadinamas Ugninės žvaigždės ūku, o aplinkui matyti tvyrantys rausvi dūmai – tikros ugnies ten nėra. Ugnis, paprastai apibūdinama kaip staigus molekulių jungimasis su deguonimi, atsiranda tik ten, kur yra pakankamai deguonies. Tad ugnis nedera tokiose didelių energijų ir reto deguonies kiekio terpėse, kaip žvaigždės. Medžiaga, panaši į dūmus, – tai daugiausia tarpžvaigždinių vandenilio dujų debesys, išvarpyti dūmų sroveles primenančiais tamsiais pluoštais iš dulkių, gausių anglies. Šviesi Vežėjo AE žvaigždė, matoma truputį žemiau šios nuotraukos vidurio, tokia karšta, kad jos skleidžiama žydra šviesa savo didele energija išmuša elektronus iš aplinkinių dujų. Kai protonai vėl prisijungia elektronus, paprastai išspinduliuojama raudona šviesa, kuri ir matoma supančiame emisiniame ūke. Ugninės žvaigždės ūkas yra maždaug už 1500 šviesmečių, jo skersmuo – apie 5 šviesmečius, ir jis lengvai įžiūrimas nedideliu teleskopu Vežėjo žvaigždyne.
