Nuostabaus žvaigždžių lauko centre, Gyvatnešio žvaigždyne, žiba žvaigždė ne taip dažnai pastebima – Gyvatnešio RS (RS Oph). Tiesą sakant, praeitos savaitės pradžioje Gyvatnešio RS staiga tapo net plika akimi matoma pirmą kartą nuo 1985 m. Priklausanti kintamųjų žvaigždžių, vadinamų kartotinėmis novomis, tipui Gyvatnešio RS buvo vos 11 ryškio – per silpna, kad būtų įtraukta į daugelį žvaigždėlapių, kai staiga tapo aiškiai matoma. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad nuo 1898 m. ši žvaigždė panašiai sužibo keturis kartus. Manoma, kad tokios žvaigždės yra dvinarės: vienas narys – nedidelė baltoji nykštukė, kitas – suvešėjusi raudonoji milžinė. Kai medžiaga srūva iš raudonosios milžinės, kol galų gale pasiekia baltąją nykštukę, sukuria besisukantį akrecijos diską. Disko nepastovumas ar medžiagos sankaupos ant mažosios žvaigždės gali sukurti retus, bet staigius branduolinio degimo energijos srautus. Gyvatnešio RS yra už 3000 šviesmečių ir šiuo metu sparčiai blėsta. Ši nuotrauka, fotografuota vasario 16 d. rytą teleskopu RAS observatorijoje, apima apie 2 laipsnius Naujosios Meksikos valstijos dangaus (4 mėnulio pilnatis).
