Pagal duomenis, gautus iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 kilometrų skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje. Jaudinantis naujas spėjimas susijęs su medžiagos čiurkšlėmis ir burbulais, besiveržiančiais iš palydovo paviršiaus. Čiurkšlės trykšta iš ilgų tarpeklių, pramintų tigro dryžiais, kurie matyti šioje Encelado pietų poliaus nuotraukoje. Detalūs modeliai patvirtina, kad medžiaga veržiasi iš negiliai po paviršiumi slypinčių skysto vandens kišenių, kurių temperatūra yra net 273 Kelvino laipsniai (0 Celsijaus laipsnių), nors Encelado paviršiaus temperatūra – apie 73 Kelvino laipsniai (-200 Celsijaus laipsnių). Svarbus žingsnis ieškant vandens ir nežemiškos gyvybės atsiradimo galimybių yra būtent tokie, netoli paviršiaus glūdintys, vandens ištekliai, kurie labiau pasiekiami negu, pavyzdžiui, vidinis vandenynas, aptiktas Jupiterio palydove Europoje.
