Jupiterio Didžioji Raudonoji dėmė – tai daugiau nei 300 metų stebimas audros sūkurys – nuo pat teleskopų atsiradimo. Tačiau 2006 m. vasarį planetų tyrinėtojas Kristoferis Gou (Christopher Go) pastebėjo, kad prie jos prisijungė Jaunesnioji Raudonoji dėm, atsiradusi susiliejus mažesnėms balkšvoms audroms ir po to smarkiai paraudusi. Detalioje Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotraukoje, fotografuotoje balandį, matyti abu gelsvai rausvi Jupiterio viesulai. Maždaug perpus mažesnė už Didžiąją Raudonąją, Jaunesnioji dėmė yra bemaž Žemės planetos dydžio. Jaunėlė, nuotraukoje matyti truputį žemiau ir kairiau senojo audrų sūkurio, vejasi Didžiąją Raudonąją dėmę atsilikusi per valandą, planetos sukimosi kryptimi iš kairės į dešinę. Nors astronomai iki galo negali paaiškinti, kodėl raudonosios Jupiterio dėmės visgi yra raudonos, jie mano, kad Jaunesnioji Raudonoji dėmė liudija klimato pasikeitimą didžiausioje Saulės sistemos planetoje.
