Kas atsitiko Jupiterio palydovei Ijai? Du sieringų ugnikalnių išsiveržimai matyti didžiosios planetos palydovo paviršiuje, šioje sutartinių spalvų sudėtinėje nuotraukoje, gautoje iš Galilėjaus (Galileo) automatinio erdvėlaivio, kuris skriejo aplink Jupiterį nuo 1995 m. iki 2003 m. Nuotraukos viršuje, už Ijos skritulio krašto, aiškiai regimas dūmijantis melsvas debesis, į 140 km aukštį ištryškęs iš kalderinio tipo ugnikalnio – Pilano (Pillan) pateros – lėkšto, dantytų kraštų kraterio, praminto Pietų Amerikos indėnų griaustinio, ugnies ir ugnikalnių dievo vardu. Nuotraukos viduryje, ties dienos ir nakties riba, žiedu išsiveržę dūmų tumulai matyti iškilę virš Prometėjaus ugnikalnio į maždaug 75 km aukštį, jų šešėlis driekiasi žemyn nuo kalno žaizdro. Graikų dievo atnešusio žmonėms ugnį vardu praminto Prometėjaus ugnikalnio dūmai pastebimi visose nuotraukose, darytose dar nuo„Keliautojo“ (Voyager) tarpplanetinės stoties laikų 1979 m. iki šių dienų. Tai galėtų reikšti, kad ugnikalnis nepailsdamas rūksta mažiausiai 18 metų. Ši skaitmeniniu būdu paryškinta nuotrauka buvo fotografuota 1997 m. birželio 28 d. iš maždaug 600 tūkstančių kilometrų atstumo.
