Šioje nuotraukoje skaisčiai žėri emisinio ūko pakraštys, astronomų žymimas IC 5067 . Ši kauburiuota didesnio emisinio ūko, praminto Pelikano ūku, atkarpa tęsiasi apie 10 šviesmečių, apliejanti kosminio didžiasnapio paukščio galvą ir kaklą. Vaizdas sudėtas iš nuotraukų, fotografuotų pro siaurus filtrus, praleidžiančius tam tikro bangos ilgio šviesą, dar kitaip vadinamas emisines linijas, spinduliuojamas skirtingų medžiagų atomų. Nuotraukos nuspalvotos sutartinėmis spalvomis, tradiciškai naudojamomis žymėti iš Hablo (Hubble) kosminio teleskopo gautiems žvaigždėdaros plotų vaizdams. Gausybė pasakiškų tamsių pamėklių šioje pusės laipsnio pločio iškarpoje – tai šalti dujų ir dulkių debesys, išdraskyti vėjų ir radiacijos iš karštų, masyvių žvaigždžių. Jeigu atidžiau pažiūrėtumėte į didesnės raiškos nuotrauką, debesų tumuluose galėtumėte išvysti aiškių užuominų apie naujai užgimusias žvaigždes. Pelikano ūkas, žymimas IC 5070, yra maždaug už 2 tūkstančių šviesmečių. Jį galite rasti į šiaurės rytus šalia ryškiojo Denebo, aukštai skriejančios Gulbės žvaigždyne.
