Blėstanti Holmso (Holmes) kometa vis dar puošia šiaurinį dangaus pusrutulį, o šioje spalvingoje nuotraukoje, fotografuotoje kovo 4 d. – pūpso viršuje. Apačioje jai nenusileidžia ryškumu rausvasis ūkas NGC 1499, dar vadinamas Kalifornijos ūku, kadangi vaizduotės nestokojantiems žemiečiams primena Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės kontūrus. Žinoma, visai atsitiktinai du kosminiai debesys vienoje nuotraukoje atsidūrė šalimais ir atrodo tarsi esantys panašaus dydžio. Iš tikrųjų Kalifornijos ūkas yra apie 100 šviesmečių skersmens ir tvyro mūsų Galaktikos Oriono vijoje, nutolęs maždaug 1500 šviesmečių nuo Žemės. O Holmso kometa – vos 20 šviesos sekundžių dydžio – skrieja per Saulės sistemą už 25 šviesos minučių, tolėliau Marso orbitos. Kometos dujinės skraistės (komos) molekulės šviečia (fluorescuoja) saulės šviesoje. O Kalifornijos ūkas švyti dėl gausybės vandenilio atomų, kurie atgal prisijungdami prarastus, dažniausiai ultravioletinės žvaigždžių šviesos išmuštus (tai vadinama jonizacija), elektronus išspinduliuoja šviesą. Elektronus išmuša didelės energijos šviesa iš ryškios žvaigždės ūko apačioje – Persėjo ξ (Persėjo ksi).
