Kvapą gniaužiančią ūkų ir žvaigždžių saują galite išvysti maždaug už 2 skliauto laipsnių į pietus nuo garsiojo Didžiojo Šienpjovių (Oriono) žvaigždėdaros ūko. Čia gausu jaunų, didelės energijos žvaigždžių, spjaudančių žvaigždinės medžiagos pliūpsnius. Jie šimtų kilometrų per sekundę greičiu skrodžia aplinkui tvyrančias dujas, dulkes ir smūgiuodami ten palieka švytinčias gniūžtes, vadinamas Herbigo ir Haro objektais. Įspūdinga nedidukė sruoga pačiame nuotraukos centre, kataloguose žymima HH 222, astronomų yra praminta Krioklio ūku. Žemiau jo tikrai pastebėsite HH 401 kūgį. O ryškus žydras ūkas truputį į kairę, apačioje, yra NGC 1999 – dulkių kupinas debesis, atspindintis jame įstrigusios kintamosios žvaigždės šviesą. Šis vaizdas maždaug 1500 šviesmečių atstumu apima daugiau negu 30 šviesmečių skersmens dalį Šienpjovių (Oriono) molekulinio debesies pakraščiuose.
