Milžiniška Karščio lyguma Merkurijuje yra vienas didžiausių smūginių kraterių Saulės sistemoje. Ji atsirado dar ankstyvojoje Saulės sistemos gyvavimo pradžioje, kai didžiulis asteroido dydžio kosminis kūnas nukrito ant planetos ir išduobė apie 1500 km skersmens žaizdą. Čia matote paryškintų spalvų Merkurijaus vaizdą, tarsi mozaika sudėliotą iš sausio 14 d. nuotraukų, fotografuotu su Dvigubų (siauro ir plataus kampo) spalvotų Merkurijaus fotografijų įranga (MDIS – Mercury Dual Imaging System) iš pro šalį skrendančio „Pasiuntinio“ (MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, Geochemistry, and Ranging) iš angl. k. – pasiuntinys) – Merkurijaus paviršiaus, kosminės aplinkos, geochemijos ir topografijos tyrimų erdvėlaivio. Gelsvas lopas – Karščio lyguma. Oranžinės dėmės aplinkui – kaip dabar manoma, ugnikalnių žaizdrai, naujai patvirtinantys, kad Merkurijaus lėkštos lygumos yra užlietos sustingusios lavos. NASA „Pasiuntinys“ be visų kitų naujienų taip pat atrado, kad Merkurijus, kaip ir Žemės planeta, turi visuotinį magnetinį lauką, kuris atsiranda dėl didžiulio planetos branduolio judėjimo, ir kad branduoliui atvėsus planetos paviršius pastebimai susitraukė.
